Dalius Misiūnas: įtampą dėl LRT nuimtų tarybos atsistatydinimas

„Galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, ta įtampa, kuri yra šiandien, galėtų būti nuimta labai paprastu būdu, kuris, man atrodo, ir buvo LRT žurnalistų įgarsintas kaip pasiūlymas – tai yra in corpore atsistatydinimas ir „balto lapo“ iš esmės padarymas. Tai matyčiau kaip sprendimą tam, kad būtų nuimta įtampa“, – trečiadienį Seimo darbo grupės posėdyje LRT valdysenai tobulinti sakė ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas.

Atsistatydinti LRT tarybą yra paraginęs prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Inga Ruginienė, dalis nacionalinio transliuotojo darbuotojų, taip siekiant išspręsti valdančiųjų ir dalies žurnalistų bendruomenės nesutarimus dėl Seime svarstomų pataisų, lengvinančių nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą.

Pasitraukus tarybai, tai lemtų, jog pareigas turėtų palikti ir LRT vadovė bei jos pavaduotojas. LRT taryba sausio 20 dieną renkasi į posėdį, kuriame spręs dėl atsistatydinimo.

„Jeigu įvyktų toks veiksmas, kad yra atsistatydinama, tai mes sukurtume situaciją, kuomet yra laikina situacija. Kažkas laikinai perimtų vadovauti institucijai, ir tai yra irgi gerai, nes tai sukuria spaudimą laike, ne? Reikia išspręsti situaciją“, – tvirtino D. Misiūnas.

„Blogiausia, kai matoma, jog yra problema, bet nieko nedaroma, eina laikas ir tik kalbama apie tai, bet nesiimama veiksmų. Tai (atsistatydinimas – BNS) būtų konkretus veiksmas, bet būtina sąlyga yra, kad peržiūrima, kaip sudėliota viskas įstatyme. Mes žiūrime į naują valdymo modelį, o ne pasakome: šitas dabar neveikia, išardome, bet tada vėl tą patį modelį bandysime, gal geriau seksis“, – kalbėjo jis.

D. Misiūno teigimu, dabar LRT taryba negali atlikti dviejų skirtingų funkcijų – užtikrinti institucijos veiklos efektyvumą ir formuoti transliuotojo turinį, garantuoti jo kokybę.

„Šie dalykai turėtų būti atskirti“, – sakė jis.

Ir D. Misiūnas, ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesorius Andrius Vaišnys, ir politologas Vytautas Valentinavičius tvirtino, kad siekiant efektyvinti LRT valdyseną, reikėtų įsteigti nepriklausomą valdybą.

„80 mln. eurų biudžeto įmonė su 700 darbuotojų nusipelno turėti normalų veiklos valdymą. Valdyba turėtų būti profesionali, atrinkta viešo konkurso būdu, turėti kompetencijas finansų, viešųjų pirkimų, personalo valdymo srityse ir dengti valdymo kontrolę bei strategiją“, – sakė ISM rektorius.

„Audito išvados turėtų būti pagrindinis valdybos galvos skausmas ir atsakomybė. Šiandien mes nematome atsakomybės už tas išvadas taryboje, nes elementariai trūksta kompetencijų, ir tai nebuvo prioritetas“, – pridūrė jis.

Anot V. Valentinavičiaus, valdybos įkūrimas nuimtų netipinę administracinę naštą nuo tarybos, užtikrinant kasdieninę finansų procesų kontrolę ir leistų tarybai, kaip aukščiausiam organui, susikoncentruoti į tikrą strateginę priežiūrą.

Pasak jo, šiuo metu Vidaus audito tarnybos vadovas neturi įgaliojimų savarankiškai tvirtinti ūkinių operacijų finansinius dokumentus, todėl siūlytina įstatyme įtvirtinti nuostatą, suteikiančią Vidaus audito tarnybos vadovui teisę savarankiškai disponuoti tarnybai skirtais asignavimais bei tvirtinti pareigą taikyti objektyvią lėšų poreikio apskaičiavimo metodiką.

Pasak D. Misiūno, už LRT turinį galėtų būti atsakinga LRT taryba arba Turinio komitetas, kur būtų atstovaujamos skirtingos visuomenės grupės.

„Svarbu – tai neturi būti deleguojami žmonės, tai viena esminių problemų – delegavimas nepaisant kompetencijos ar reputacijos. Visuomeninės organizacijos turėtų siūlyti kandidatus, bet jie turi būti atrenkami pagal kompetenciją, reputaciją ir nepriklausomumą“, – tvirtino ekspertas.

A. Vaišnio teigimu, dabar LRT taryba veikla yra neefektyvi, todėl ji turėtų būti sudaryta kitu principu.

„Dabartinis (tarybos – BNS) modelis koks jis yra – tai iš tikrųjų dešimt žmonių vienaip ar kitaip tiesioginį tiltą turi su politinėmis struktūromis, institucijomis“, – sakė jis.

Galiojančiame LRT įstatyme numatyta, kad nacionalinio transliuotojo tarybą sudaro po keturis prezidento ir Seimo paskirtus asmenis bei po vieną atstovą, deleguotą Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos vyskupų konferencijos.

A. Vaišnys akcentavo, kad LRT misija turėtų būti aiškiai apibrėžta įstatyme. Pasak jo, dabartiniame įstatyme šis dalykas yra „ištirpęs“.

Seimas gruodžio pabaigoje sudarė darbo grupę parengti LRT įstatymo pataisas, kaip reikėtų tobulinti nacionalinio transliuotojo valdyseną.

Jai priklauso 12 politikų ir trijų žiniasklaidos organizacijų atstovai. Kaip išorės ekspertai pakviesti Medijų tarybos deleguoti žmonės. Dalyvauti grupės veikloje atsisakė Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.

Grupė savo išvadas ir siūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos.

Kaip rašė BNS, darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Opozicijos atstovai, siekdami stabdyti projekto priėmimą skubos tvarka, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, jie registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.

Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.