„Tikrai labai norėčiau, kad be jokių didesnių batalijų tą klausimą mes spręstume“, – teigė premjerė Inga Ruginienė.

Taip I. Ruginienė kalba apie partnerystės įstatymą. Jo išsprendimas įrašytas į koalicijos sutartį, kurios premjerė sako laikysis.

„Koalicijos sutartyje pati inicijavau derybas dėl visų vertybinių klausimų galimybės balsuoti laisvai“, – kalbėjo premjerė.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

Nors koalicijos partneriai nusiteikę ne taip pozityviai.

„Tai nesvarbu, kad koalicinė sutartis, kartais gali būti ir nesutariamų. Tai negali būti, kad viskas 100 proc. yra sutinkama“, – šnekėjo Seimo narė (NA) Lina Šukytė-Korsakė.

Pavasarį Konstitucinis Teismas konstatavo, kad partnerystės sudarymas tik tarp vyro ir moters prieštarauja Konstitucijai. Tad sutuokti tos pačios lyties poras jau gali įpareigoti teismas.

„Aišku, tas kelias yra sudėtingas, brangus, užima daug laiko, daug nervų, daug jėgų atima. Norėtųsi, kad Seimas pagaliau priimtų sprendimą ir kad sprendimas būtų ne antikonstitucinis“, – nurodė Seimo narė (LS) Viktorija Čmilytė-Nielsen.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo uždegtą žalią šviesą tos pačios lyties poroms, iki metų pabaigos žada pateikti įstatymo projektą.

„Ieškome teisinių sprendimų. Reguliavimui santykių, kurie kyla, bet tai nebus partnerystės įstatymas“, – teigė R. Tamašunienė.

Ministrė turi kompromisą – vietoje leidimo tos pačios lyties žmonėms tuoktis, teiks nebent artimo ryšio įstatymą. Jis leistų gauti konfidencialią informaciją apie savo partnerį, pavyzdžiui, jam patekus į ligoninę ar gauti paveldėjimą.

„Tai būtų geriau, tikriausiai, negu nieko, bet tai nebūtų prilyginama prigimtinei šeimai“, – aiškino teisingumo ministrė.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Variantai, kurie bando apsimesti, kad romantiniai santykiai, įsipareigojantys ir prieraišumu vienas kitam pagrįsti santykiai, yra kažkoks pakaitalas, kad tai nėra šeima, jog tai yra kažkas, ko mes nenorim matyti“, – nurodė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.

Kad ir kaip socialdemokratų partneriai nenorėtų grąžinti partnerystės įstatymo, anot I. Ruginienės, jis posėdžių salę vis tiek pasieks.

„Jeigu ministrė neteiks, tai bus pateikta kitaip. Surasime tuos, kurie projektą galės pateikti“, – sakė I. Ruginienė.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, Seimo opozicija palaikys, bet greičiausiai – ne visi.

„Opozicijoje bus įvairių balsų, tą reikia aiškiai suprasti. Mes esam ne pirmus metus politikoje, mūsų pažiūras žino žmonės, visuomenė“, – tvirtino Seimo narys (TS-LKD) Laurynas Kasčiūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dalis konservatorių, panašu, irgi labiau už R. Tamašunienės kompromisinį siūlymą nei už partnerystę.

„Pasisakau daugiau už Civilinio kodekso pokyčius, kurie leistų tas praktines situacijas sureguliuoti kitais teisiniais būdais“, – šnekėjo L. Kasčiūnas.

„Sutartys, kurios artimos kažkokioms ūkinėms sutartims, nėra pakankamos“, – sakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas (LSDP) Laurynas Šedvydis.

Partnerystės teisės aktas jau parengtas, kitą savaitę bus teikiamas Seimo frakcijoms. Vėliau keliaus į posėdžių salę. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas spėja, kad dalis seimūnų balsuos „už“, nes diskusijos jau pabodo.

„Tas periodinis grįžimas, kalbėjimas apie tą patį gali būti, kad dalį žmonių, kurie neturi labai tvirtos nuomonės, paskatins paspausti tą mygtuką, kad tą diskusiją tiesiog pabaigti“, – nurodė L. Šedvydis.

L. Šedvydis tikisi, kad partnerystės įstatymo projektas į posėdžių salę vėl sugrįš jau lapkritį.