„Pradėjome rengti kreipimąsi į KT dėl išaiškinimo. Toks pirmas veiksmas“, – Eltai pirmadienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Laurynas Kasčiūnas.

„Svarstome kreiptis į KT dėl šių metų vasario 6 d. sprendimo, kuomet buvo labai plačiai traktuojama (į Seimą – ELTA) kandidatuojančio asmens pareiga susimokėti visas baudas, atlikti prieš kandidatuojant numatytas bausmes, ir kaip tai siejasi su šia premjero situacija, kuomet jis pamiršo sumokėti dalį skolos“, – jam antrino liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Tiesa, L. Kasčiūnas pripažįsta, jog Seimo opozicijai šiuo atveju kyla iššūkis – jei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija nepalaikys iniciatyvos, kreipimuisi gali neužtekti parlamentarų balsų.

„Kol kas mes esame tokioje situacijoje, kad turime 40 balsų Seime – 28 konservatoriai ir 12 liberalų. Norint sušaukti neeilinį Seimo posėdį, reikia 47 balsų, tai mes čia turime iššūkių“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Raginame ir „valstiečius“, kurių pirmininkas yra labai adekvačiai pasisakęs, vertindamas šitą situaciją (…). Kolkas negirdime iš jų grįžtamojo ryšio, ar jie pasirengę (eiti – ELTA) į neeilinę sesiją, užduoti tuos klausimus“, – aiškino jis.

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė tikina, jog kreipimasis į KT veikiausiai būtų teisingas sprendimas.

„Manau, kad tikrai palaikytume“, – sakė frakcijos seniūnė.

„Turbūt buvome pirmieji, kurie pasisakė prieš šio premjero skyrimą ir sakėme, kad jis turi teistumą. Pasirodo, kad čia yra ir tame įvairių niuansų. Tai tikrai neatmetame galimybės prisijungti prie iniciatyvos, jeigu tik tokia gims“, – sakė A. Norkienė.

Tiesa, pasak konservatorių pirmininko, jei ši iniciatyva tarp Seimo narių reikiamo palaikymo vis dėlto nesulauks, neatmetama galimybė kreiptis ir į prezidentą Gitaną Nausėdą arba parlamento lyderį Saulių Skvernelį.

„Jeigu per Seimą neišeina, (…) trūksta balsų, tai tą gali daryti prezidentas, Seimo pirmininkas, tai į vieną iš šitų politinių figūrų mes galėtume kreiptis (…). Per dvi artimiausias savaites mes sudėliosime veiksmų algoritmą. Neatmetame ateityje ir apkaltos komisijos“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

Į Etikos ir procedūrų komisiją kreiptis neplanuoja: sako, jog balsavimas būtų politinis

Kol kas nei liberalai, nei konservatoriai dėl premjero laiku nesumokėtos baudos į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreiptis neketina. Pasak jų, balsavimas komisijoje, kurios daugumą sudaro valdantieji, veikiausiai būtų politinis.

„Etikos ir procedūrų komisijoje matome, kas dominuoja ir kokia yra politinė dauguma. Reikėtų kreiptis į kiek savarankiškesnes politines figūras“, – aiškino TS-LKD vadovas.

„Šitoje vietoje Etikos ir procedūrų komisija priima sprendimus, kurie yra palankūs valdantiesiems. Tai yra toks kaip ir formalus ėjimas, kuris nelabai turi prasmės, nebent tik kraštutiniais atvejais“, – jam antrino Liberalų sąjūdžio lyderė.

Pasak jos, valdantieji kol kas yra tvirtai pasiryžę palaikyti premjerą, tad teisingo balsavimo komisijoje tikėtis neverta.

„Kol mes matome, kad valdančioji dauguma yra pasirengusi labai tvirtai palaikyti premjerą. Socialdemokratai kalba apie tai, kad tai yra viso labo žmogiška klaida, kad premjeru iš esmės pasitiki – matyt, jokio skilimo valdančiojoje daugumoje ir nebus. Balsavimas bus politinis, o ne pagal esmę“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Buvę KT pirmininkai: yra pagrindo diskutuoti apie G. Palucko Seimo nario įgaliojimų nutraukimą

Paaiškėjus, kad premjeras G. Paluckas tik šių metų liepą galutinai atlygino priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei vadinamoje „žiurkių byloje“, buvę KT pirmininkai sako, kad yra pagrindas diskutuoti apie galimybę nutraukti socialdemokratų lyderio Seimo nario įgaliojimus.

Tiek teismui vadovavęs Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Kūris, tiek europarlamentaras Dainius Žalimas prisimena vasario mėnesį su paties G. Palucko byla nesusijusį KT nutarimą.

Tuomet KT konstatavo, kad Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, reiškia, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo Seimo nariu negali būti renkamas, jeigu jis yra nebaigęs atlikti ne tik baigiamuoju teismo aktu jam paskirtos bausmės, bet ir baudžiamojo poveikio priemonės.

„Tik toks nusikalstamą veiką padaręs asmuo, dėl kurio priimtas baigiamasis teismo aktas yra visiškai įvykdytas, gali būti laikomas atitinkančiu iš Konstitucijos kandidatui į Seimo narius kylančius etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimus“, – vasario mėnesį teigė KT.

Abu konstitucinės teisės ekspertai sutinka, kad šį išaiškinimą galima vertinti dvejopai – klausimas tik kaip šio KT išaiškinimo kontekste interpretuoti žalos atlyginimą.

Aš manau, kad moralinei atsakomybei tai čia per akis, o mandato naikinimui aš nesu šimtu procentų tikras.

„Aš manau, kad moralinei atsakomybei tai čia per akis, o mandato naikinimui aš nesu šimtu procentų tikras. Manau, kad reikėtų Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ką jis turi galvoje pasakydamas, kad baigiamasis teismo aktas turi būti visiškai įvykdytas“, – pirmadienį Eltai teigė E. Kūris.

Kita vertus, buvusio Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjo teigimu, pagrindo panaikinti premjerui parlamentaro mandatą esama ir daugiau.

„Jo mandatas šiaip turėjo būti panaikintas vien dėl to, kad steigė įmonę būdamas Seimo nariu“, – sakė E. Kūris.  

„Šis žmogus tapdamas premjeru pabandė įeiti į istoriją. Bet iš tikrųjų jis įklimpo į istoriją ir įklimpo taip, kad nebegali iš jos išsikapanoti“, – pridūrė buvęs KT pirmininkas.

Panašiai situacija aiškina ir su „laisviečiais“ į politiką pasukęs D. Žalimas. Jo teigimu, būtų gerai, jei KT turėtų galimybę paaiškinti, kaip teisingai suprasti neatliktos bausmės pagal teismo sprendimą sąvoką. Kita vertus, pažymėjo jis, galima tvirtinti, kad jau yra pagrindas nutraukti G. Palucko Seimo nario įgaliojimus.

„Manau, jog yra konstitucinis pagrindas nutraukti G. Palucko Seimo nario įgaliojimus pagal Konstitucijos 63 str. 6 p. – dėl šiurkštaus rinkimų įstatymų pažeidimo. Žinoma, tai turėtų inicijuoti Seimas ar prezidentas kreipdamasis į KT, kuris turėtų progą pasisakyti, kaip teisingai suprasti neatliktos bausmės pagal teismo sprendimą sąvoką. Tik sunkiai tikiu, jog kas nors tokį kreipimąsi inicijuos. Nekalbant jau apie Seime būtiną balsų daugumą“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė D. Žalimas.

Šis žmogus tapdamas premjeru pabandė įeiti į istoriją. Bet iš tikrųjų jis įklimpo į istoriją ir įklimpo taip, kad nebegali iš jos išsikapanoti.

„Premjeras turėtų būti išvytas lauk jau vien dėl to, kad figūruoja organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos (dar nacionalinio saugumo požiūriu abejotinų ryšių) fone“, – E. Kūriui antrino Europos Parlamente (EP) dirbantis politikas.

Kaip skelbta anksčiau, 2007–2009 m. laikotarpiu sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjęs G. Paluckas 2010 m. buvo nuteistas už piktnaudžiavimą, organizuojant žiurkių naikinimo paslaugų pirkimą. Šį nuosprendį po poros metų patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

Politikui buvo skirta lygtinė dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat priteista atlyginti žalą – kiek daugiau nei 57 tūkst. litų (apie 16,5 tūkst. eurų).

Sekmadienio vakarą pasirodžiusioje „Siena“ ir „Laisvės TV“ publikacijoje nurodoma, kad bene trečdalį dar 2012 m. priteistos sumos – apie 4,9 tūkst. eurų – premjeras savivaldybei sumokėjo tik šių metų liepos 8 d. ir galutinai atlygino žalą.

Tuo metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nurodė, jog prieš 2024 m. Seimo rinkimus neturėjo informacijos, kad tuomet būsimasis premjeras nebuvo atlyginęs visos priteistos žalos savivaldybei. Todėl, pasak komisijos pirmininkės Linos Petronienės, nebuvo jokių kliūčių registruoti socialdemokratą kandidatu dalyvauti rinkimuose. Vis tik, L. Petronienė akcentavo, kad susiklosčiusią situaciją VRK ketina aptarti.

Rinkimų kodekso 11 straipsnis numato, kad asmuo negali būti renkamas į atitinkamas pareigas, jeigu nėra baigęs atlikti paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės.