„Sutarėme su NATO dėl įsitraukimo saugant Lietuvos oro erdvę“, – po pokalbio su NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu Alexusu Grynkewichiumi (Aleksu Grinkevičiumi) feisbuke parašė ministė.

Pasak jos, Aljansas nedelsiant pradės dalijimąsi papildoma žvalgybine informacija, siekiant efektyviau stebėti oro erdvę.

Be to, artimiausiomis savaitėmis į Lietuvą atvyks NATO ekspertų komanda, kuri įvertins šalies oro erdvės stebėsenos sistemą ir pateiks rekomendacijas dėl oro gynybos stiprinimo.

„Koordinuojant NATO pajėgų Europoje vyriausiajai vadavietei, bus priimti sprendimai dėl papildomų oro gynybos pajėgumų“, – teigė D. Šakalienė.

„Tai – būtini žingsniai ir svarbi strateginė žinutė priešui – mūsų veiksmai intensyvės, žinutė tik stiprės“, – pridūrė ji.

Ministrė taip pat pranešė, kad atsakant į Rusijos spartinamą dronų gamybos ir naudojimo mūšio lauke mastą, Lietuva planuoja įsigyti papildomų oro gynybos stiprinimo priemonių už 500 mln. eurų.

BNS skelbė, kad į Lietuvą praėjusią savaitę įskrido dronas „Gerbera“, nešęs 2 kilogramus sprogmenų, jis buvo rastas Jonavos rajone esančiame kariniame poligone po kiek daugiau nei keturių parų.

Tai buvo antras pastarąjį mėnesį fiksuotas iš Baltarusijos įskridusio drono oro erdvės pažeidimas. Liepos 10-ąją į Lietuvą irgi įskrido bepilotis orlaivis „Gerbera“.

Kariuomenės atstovai laikosi versijos, kad abu orlaiviai pateko į Lietuvą, kai, Rusijai siunčiant juos į Ukrainą, šios elektroninės kovos priemonėmis dronų skridimo trajektorija buvo nukreipta. Pareigūnai pabrėžia tiriantys ir kitas versijas.

Po dronų incidentų Lietuvos krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai bendru laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Marką Rutte (Marką Riutę) ir paragino sąjungininkes dislokuoti šalyje antidroninės gynybos pajėgumus.