Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) pasmerkė Rusijos kariuomenės vykdomas žudynes Ukrainoje ir pareikalavo įsteigti specialų Jungtinių Tautų (JT) tribunolą dėl nusikaltimų Ukrainoje.

EP nariai ragina Rusijos atžvilgiu priimti papildomas baudžiamąsias priemones bei „nedelsiant taikyti visišką Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargą“. Kartu būtina parengti ES energijos tiekimo saugumo planą ir nubrėžti aiškias raudonas linijas ir galimybes švelninti sankcijas „jei Rusija imtųsi veiksmų atkurti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas sienas, ir visiškai išvestų savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos“.

ES valstybės ir ES partnerės turi visiškai ir veiksmingai įgyvendinti ES sankcijas, teigia EP nariai. Kartu jie ragina stiprinti sankcijas ir atjungti nuo SWIFT sistemos visus Rusijos bankus, uždrausti Rusijos laivams įplaukti į ES teritorinius vandenis ir švartuotis ES uostuose bei neleisti ES keliais vežti krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos ir į jas. Europarlamentarai reikalauja konfiskuoti visą „su V. Putino režimu susijusių Rusijos pareigūnų ar oligarchų, jų patikėtinių bei juos pridengiančių asmenų, taip pat su A. Lukašenkos režimu susijusių asmenų Baltarusijoje turtą“. Rezoliucijoje raginama suvienodinti Rusijai ir Baltarusijai taikomas sankcijas, kad V. Putinas negalėtų pasinaudoti A. Lukašenkos pagalba išvengti sankcijų.

Europarlamentarai taip pat ragina ES valstybių vadovus pašalinti Rusiją iš G20 valstybių klubo ir kitų tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, JT žmogaus teisių tarnybos, Interpolo, Pasaulio prekybos organizacijos ar UNESCO. Tai taptu svarbiu signalu, kad tarptautinė bendruomenė negrįš prie įprastų santykių su valstybe agresore.

EP nariai atkreipia dėmesį į sukrečiantį Rusijos pajėgų žiaurumą Ukrainoje, ypač Bučoje, Mariupolyje ar Volnovachoje, kurį neabejotinai galima prilyginti karo nusikaltimams. Jų vykdytojai turi būti nubausti, pažymi europarlamentarai, ragindami įsteigti specialų JT tribunolą dėl nusikaltimų Ukrainoje.

Parlamentas taip pat ragina tęsti ir intensyvinti ginklų Ukrainai tiekimą, kad ji galėtų veiksmingai apsiginti. Rezoliucijoje remiamas atskirų ES valstybių gynybinių priemonių Ukrainos kariuomenei perdavimas bei pagalba iš ES fondų (Europos taikos priemonės).

Atsižvelgdami į tai, kad beveik 6,5 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o daugiau nei 4 mln. – trauktis iš Ukrainos, europarlamentarai ragina sukurti saugius humanitarinius koridorius civiliams, kurie bėga nuo antpuolių, ir padidinti ES humanitarinę pagalbą Ukrainai.

EP nariai smerkia „Rusijos retorines užuominas apie tai, kad Rusijos Federacija gali ryžtis panaudoti masinio naikinimo ginklus, ir pabrėžia, kad bet koks jų panaudojimas yra neleistinas, o atsakas žengus šį žingsnį bus kuo griežčiausias“, pažymi EP biuras Lietuvoje.

EP rezoliucijai pritarė 513 EP narių, 22 nepritarė, o 19 susilaikė.

Skyrė milijardinę paramą Ukrainos karo pabėgėlius priimančioms šalims  

Ketvirtadienį europarlamentarai pritarė tam, kad pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms ES valstybėms neatidėliotinai būtų skirta 3,4 mlrd. eurų.

Prieš dvi savaites uždegę žalią šviesą skubiai paramai karo pabėgėliams iš Ukrainos, europarlamentarai pritarė papildomoms paramos priemonėms. 549 EP nariams balsavus už, vienam prieš ir aštuoniems susilaikius patvirtinta, kad ES valstybėms iš anksto ir be papildomų apribojimų bus pervesta 3,4 mlrd. eurų iš ekonomikos gaivinimo paketo lėšų. Tokiu būdu ES valstybės galės greičiau skirti lėšų pabėgėlių reikmėms: infrastruktūrai, būstui, įrangai ir paslaugoms, jų užimtumui, švietimui, adaptacijai visuomenėje, sveikatos ir vaikų priežiūrai.

Atnaujintose struktūrinių fondų paramos taisyklėse padidinta išankstinio finansavimo ES valstybėms dalis nuo 11 proc. iki 15 proc. Be to, ES valstybėms, kurios pirmiausia susiduria su karo pabėgėlių iš Ukrainos srautu (Lenkijai, Rumunijai, Vengrijai ir Slovakijai), ir į kurias atvykstančių pabėgėlių skaičius viršija 1 proc. jos gyventojų (pavyzdžiui, Austrijai, Bulgarijai, Čekijai ar Estijai) išankstinis finansavimas padidintas iki 45 proc. Sąskaitas, pagrindžiančias šias išlaidas, ES valstybės galės pateikti per kelerius metus.

Galutiniam išankstinio finansavimo padidinimui dar būtinas ES Tarybos pritarimas. Jau sutarta iš ekonomikos gaivinimo fondo pabėgėliams iš viso skirti 10 mlrd. eurų.

Remiantis Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos agresijos prieš Ukrainą šalį jau paliko daugiau nei keturi milijonai jos gyventojų, pranešime pažymi EP biuras Lietuvoje.