– Su kokiomis mintimis pasitinkate šią Europos dieną? – pasiteiravome V. Sinkevičiaus.

– Prasidėjus karui Ukrainoje, gegužės 9-osios simbolika tapo ir priminimu, kad pasirinkome teisingą kryptį. Ja nuosekliai ėjome ir tapome ES ir NATO dalimi. Matant sudėtingą padėtį Ukrainoje, nekaltas mirtis, nuolatinį šios šalies terorizavimą, tai dar vienas patvirtinimas, kad pasirinkome teisingai.

– Ką atsakytumėte nuogąstaujantiems, kad karinės agresijos atveju iš Rusijos pusės vis dėlto nebus mus ginančių?

– Pagalbos tikrai turėsime, bet faktas, kad reikia pradėti nuo savęs. Reikia būti pasiruošusiems patiems. Reikia užtikrinti, kad mūsų kaimynai būtų pasiruošę. Baltijos jūros šalių blokas yra pagrindinis kalbant apie pačią pirmąją reakciją ir pagalbą, nes yra arčiausiai. Aišku, skirtingos šalys skirtingai įsivardija pagrindines problemas, grėsmes, prioritetus. Situacija suvokiama skirtingai, pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje ir Baltijos šalyse. Tačiau visose šalyse yra įvykę postūmių, pasikeitimų stiprinant gynybos pajėgumus. Jau minėtos Ispanija, Italija, kitos ES šalys planuoja pasiekti 2 proc. BVP gynybai. Mums atrodo, kad tai galbūt nedaug, nes patys einame link 5 proc. ribos, tačiau jų 2 proc. yra visai kitokia suma nei mūsų, nes jų biudžetai kur kas didesni. Tad toms šalims tai didelis žingsnis į priekį. Gerai, kad šie pokyčiai neatidedami, nelaukiama, kol karas pradės plėstis. Gerai, kad ES šalys gynybos srityje dirba kartu, remia Ukrainą. Kiekvienas atlikime savo namų darbus, užtikrinkime, kad esame pasirengę. Kitos ES šalys savo darbus irgi atlieka.

– Kokios ES galimybės gintis pačioms ir ginti kurią nors bloko valstybę?

– Reikia prisiminti, kad ES yra taikos projektas. Tai bendradarbiavimas per ekonomikos prizmę. ES tėvai, šios sąjungos architektai, į stojimo į ES sutartis niekada neįtraukė gynybos politikos. Gynybos tema ES yra nauja. Pradėta skatinti gynybos pramonė. Gana solidus EK paketas gynybos pramonei – ant stalo dedama 800 mlrd. eurų. Aišku, viskas priklausys nuo šalių narių, kaip joms seksis panaudoti šias lėšas, kiek noro ir ambicijų bus. Dalis šalių, tokių kaip Lietuva, kitos Baltijos regiono valstybės, Skandinavijos šalys, manau, visiškai išnaudos šias galimybes. Lietuvai tai labai reikšmingas indėlis į jos saugumą, tai žymiai sumažins prarają tarp biudžeto galimybių ir gynybos poreikių. Tam, kad galėtume tuo pasinaudoti, turime būti pasirengę tą padaryti, turėti planus, ko mums kur reikia.

– Kaip greitai turime sureaguoti?

– Kalbant apie karinius pirkimus, pavyzdžiui, ginkluotės, tai vyksta ne tokiu principu, kaip kad ateinama kaip į parduotuvę, renkamasi ir nešamasi namo. Tačiau jeigu kalbame apie infrastruktūros statybas – šioje srityje viskas vyksta kur kas greičiau. Mums trūksta karinės infrastruktūros. Tiek kalbant apie lietuviškąją diviziją, tiek apie vokiečių brigadą. Tam prireiks daug lėšų. Dar norėčiau pabrėžti, jog labai svarbu, kad pinigai būtų leidžiami ne tik perkant ginkluotę, kuriant infrastruktūrą, bet ir investicijoms į Lietuvą pritraukti. Pavyzdžiui, remonto paslaugoms teikti, kitokiam aptarnavimui. Proga gaminti kurią nors ginkluotės dalį – galimybė mūsų pramonei įsilieti į vertės grandines. Tai būtų didelis postūmis tobulėjimui ir šalies ekonomikai.

– Dar viena karšta tema – JAV ir ES santykiai.

– Taip, santykiai su JAV ES šiuo metu yra didelis iššūkis. Kol kas nėra tvaraus dialogo tarp ES ir naująja valstijų administracija, nebent tik su atskiromis ES šalimis. Kalbant dėl muitų iš JAV pusės, manau, susitarti tikrai įmanoma, tačiau labai svarbu įvardyti, dėl ko kyla šie nesutarimai, ko iš tiesų siekia JAV. Pavyzdžiui, JAV užsibrėžusios, kad jose būtų auginamas ir gaminamas sveikesnis maistas. ES yra geriausias pavyzdys pasaulyje – čia galioja labai aukšti tiek auginimo, tiek gaminimo standartai. Jeigu JAV įvykdytų tam tikras reformas, jeigu joms ryžtųsi, galbūt būtų susitarta dėl žemės ūkio produkcijos eksporto. Reformų JAV reikėtų dėl didelių skirtumų. JAV gamyboje leidžiama GMO, ES tai uždrausta, kaip ir didžioji dalis chemikalų. Negalime leisti į ES importuoti mūsų standartų neatitinkančios produkcijos ar žaliavų.

– Ką Lietuvai šioje srityje reikėtų žinoti ir ko galima tikėtis?

– Lietuvos reakcija buvo labai laiku. Vieni pirmųjų ES pristatėme planą, kaip teiksime paramą šalies gamintojams, pramonei, kuri galbūt nukentėtų, jeigu JAV muitai įsigaliotų. Deja, bet jau vien neapsisprendimas, neaiškumas rinkose ekonomiką stumia į stagnaciją. Susilaikoma nuo planų dėl ilgalaikių investicijų. Skaičiai gal ir nebus dramatiški, bet ekonomikos sulėtėjimas bus jaučiamas. ES dairosi ir naujų rinkų. Kalbama apie susitarimą su Indija, su MERCOSUR valstybėmis. Dar vienas iššūkis – Kinijos prekėms nerandant pigesnio kelio į JAV rinką, jos gali užplūsti Europą.

Lietuvai daug kas priklausys ir nuo jos mokesčių reformos, ir kokios bus tarptautinės turbulencijos, nes mūsų ekonomika yra eksportuojanti. Apskritai 67 proc. mūsų eksporto yra į ES, 33 proc. – už jos ribų.

Bandydama išlaikyti ES ekonomiką konkurencingą, paskatinti ekonomikos augimą, EK mąsto apie reguliavimų supaprastinimą, biurokratijos sumažinimą, bet bus matyti, kaip tai veiks realybėje.

Dar viena jautri tema – ES energetika ir sunkioji pramonė, sukurianti didžiąją dalį ES BVP. Ji kol kas priklausoma nuo rusiškų dujų. Siekis – kad ES kiek įmanoma daugiau pasigamintų ir elektros ir galėtų užsitikrinti kitokį energetinį nepriklausomumą.

– Ambicingų planų ir užmojų – daug, o kas jau padaryta, įgyvendinta? Ar turime, ką švęsti?

– Europos diena ir skirta švęsti tam, kas jau pasiekta. Dažnai užsimirštame ir pasiektus pranašumus greitai priimame kaip savaime suprantamus. Pavyzdžiui, tai, kad už naudojimąsi mobiliuoju telefonu visoje ES nereikia mokėti jokių priemokų. Toliau – ES investicijos į Lietuvos miestus ir miestelius. Ar pastebėjote kaip jie išgražėję ir sutvarkyti? Nepamirškime ir Šengeno zonos pasiekimų – laisvo prekių ir žmonių judėjimo ES viduje. Tai svariai prisidėjo prie sėkmingo verslų vystymosi.

Švęsti tikrai turime ką. Didesnių ar mažesnių iššūkių visada buvo ir bus, svarbu, kad į juos žiūrėtume ne tik kaip į problemas, bet ir kaip į galimybes. Dabartinę situaciją galime ir siekiame išnaudoti ir kaip galimybę stiprinti ES šalių ryšį, vienybę ir ES kaip ekonominės bendrijos galią su didėjančiais pranašumais ir gyvenimo kokybe gyventojams.