G. LANDSBERGIS: EUROPĄ IŠTIKUS MIGRANTŲ KRIZEI, LIETUVA BUVO SOLIDARI, TODĖL GALIME PRAŠYTI PAGALBOS

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nesutinka su požiūriu, kad Lietuva prieš 6 metus nebuvo pakankamai solidari pietinėms Europos valstybėms susidūrus su milžiniškais migrantų srautais.

Pasak šalies diplomatijos vadovo, Lietuva visuomet dalyvavo ES migrantų perskirstymo programose, todėl šiandien, patiems susidūrus su nelegalių migrantų banga, drąsiai galime prašyti Vakarų pagalbos.

„Aš visada pasisakiau ir toliau pasisakau už solidarumą. Dėl to, kad niekada nežinai, kada rodyklė gali atsisukti į tave ir solidarumo reikės pačiam iš kitų valstybių. Dėl to šiandien drąsiai ir oriai galiu pasisakyti, kad Lietuva padėjo, ir šiandien galiu drąsiai prašyti pagalbos iš kitų“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.

Aš visada pasisakiau ir toliau pasisakau už solidarumą.

Pasak ministro, nors šalyje visuomet ir buvo skeptikų šiuo klausimu, tačiau Lietuva esą visuomet solidarizavosi su krizę patyrusiomis Europos valstybėmis.

„Lietuva buvo solidari. Tiesą sakant, mes dalyvavome tose perskirstymo programose, nepaisant to, kad jos niekada nebuvo privalomos, Lietuva priimdavo pabėgėlius iš kitų valstybių“, – įsitikinęs konservatorių pirmininkas.

Kaip tvirtina šalies diplomatijos vadovas, net šios Vyriausybės kadencijoje Lietuva sutiko priimti 10 migrantų iš didelius pabėgėlių srautus priimančios Pietų Europos.

„Ne taip seniai netgi ši Vyriausybė esame priėmę iš Italijos, rodos, 10 pabėgėlių, iš kitų valstybių – taip pat“, – savo argumentus, kad Lietuva yra solidari, deklaravo ministras.

ELTA primena, kad šią savaitę Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo feisbuke rašė, jog nelegalių migrantų krizė Lietuvos – Baltarusijos pasienyje rodo, kaip svarbu priimti toliaregiškus sprendimus užsienio politikoje. Ji priminė, kad prieš 6 metus pietinėms Europos valstybėms susidūrus su milžiniškais migrantų srautais, Lietuva apsimetė, kad problemos nėra, ir į šalį perkėlė tik dalį pabėgėlių, kuriuos buvo įsipareigojusi priimti.

„Beveik kasdien dešimtimis skaičiuodami per mūsų sieną su Baltarusija permetamus pabėgėlius, labai gerai matome, ką reiškia tinkami arba labai netoliaregiški sprendimai vidaus ir užsienio politikoje“, – feisbuke pirmadienį rašė Seimo pirmininkė.

„2015 metais Lietuva įsipareigojo priimti beveik 1100 pabėgėlių ir taip padėti Graikijai, Italijai bei kitoms šalims, kurioms tuo metu labai reikėjo solidarumo. Deja, bet per šiuo metus mes sugebėjome priimti tik pusę įsipareigoto skaičiaus“, – priminė ji ir pažymėjo, kad šiemet tiek pat nelegalių migrantų į Lietuvą pateko iš Baltarusijos.

„Praėjo vos 6 metai ir mes iš šalies, kuri apsimetė nematanti problemos ir negalinti padėti kitoms ES šalims, šiandien patys tampame pagalbos prašytojais. Todėl labai gerai verta pasverti, kokią įtaką mūsų šiandienos sprendimai turės ateities įvykiams. Kokios šiandieninės baimės dėl bendrų ES iniciatyvų ar konvencijų mums gali tapti našta po metų kitų. Kieno tada pagalbos prašysime? Tų, nuo kurių nusisukame šiandien?“, – apibendrino Seimo pirmininkė.

Pastaruoju metu Lietuvos – Baltarusijos pasienį kerta Lietuvai dar nematyti nelegalių migrantų srautai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti daugiau nei 1300 neteisėtų migrantų.

Lietuva tvirtina, kad už migrantų krizę pasienyje yra atsakingas Aliaksandro Lukašenkos režimas. Tai, kad yra įtarimų, jog pastaruoju metu nelegali migracija į Lietuvą yra specialiai organizuojama Baltarusijos, teigė ir į Lietuvą atvykęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.