G. Nausėda – Prezidentas ne krizės laikotarpiui? Pereiti į pagrindinį turinį

G. Nausėda – Prezidentas ne krizės laikotarpiui?

2020-06-18 11:00

Savo pirmąjį metinį pranešimą Gitanui Nausėdai šiandien teko skaityti nuvylus dalį visuomenės. Žmonės kažin ar užmirš, kad per COVID-19 pandemiją jis nesugebėjo parodyti lyderystės.

Pranešimas: šiandien sužinojome, kaip G.Nausėda pats vertina šiuos metus ir savo indėlį sprendžiant valstybės problemas.

Nerado sau misijos

Baigiantis pirmiesiems metams, kai Gitanas Nausėda prisiekė tarnauti tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, – nemaloni jam žinia. Jei prezidento rinkimai vyktų dabar, juos laimėtų G.Nausėdos konkurente buvusi Ingrida Šimonytė, o jo neberemtų beveik kas dešimtas prieš metus už jį balsavęs rinkėjas. Tokias visuomenės nuomones atskleidė LRT.lt užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" gegužės antroje pusėje atlikta apklausa. Net septyni iš dešimties suaugusių šalies gyventojų pasigedo didesnio Prezidento aktyvumo, aiškesnės pozicijos ir COVID-19 pandemijos metu.

Tiesa, apklausta 550 gyventojų internetu, tad neatmestina tikimybė, kad grįžus prie įprastinių apklausų formų G.Nausėdos rėmėjų dalis bus didesnė. Tačiau visuomenės nusivylimo, kad Prezidentas nerodo politinės lyderystės tada, kai ištinka bėda, kai žmonėms labiausiai reikia vedlio, akivaizdžiai esama.

Užgriuvus mirtino viruso pandemijai G.Nausėda ilgai nerado, kuo galėtų prisidėti kovojant su krize. Paskui padarė porą pareiškimų, kritikuojančių tuos, kurie karštligiškai, tiesa, kartais ir klysdami, darė, ką manė esant geriausia. Po to, lyg tai būtų labai svarbu, išreklamavo savo telefoninį pokalbį su Pietų Korėjos prezidentu. O galiausiai leido iš savęs pasijuokti, velykiniame sveikinime pareiškęs, kad griežčiausio karantino metu, nepaisant Prezidentą aplipusios apsaugos, prie jo sugebėjo prieiti berniukas ir paklausti, kada mes pasveiksime.

Kai kurie politinio gyvenimo analitikai teisino G.Nausėdą, kad prezidento galias riboja Konstitucija, o tokiomis kaip dabar aplinkybėmis lyderystė – Vyriausybės rankose. Tačiau Konstitucijoje neįmanoma įrašyti, kaip valstybės vedlys turi elgtis užgriuvus koronavirusui. O Prezidentui, juolab patyrusiam ekonomistui, buvo daug erdvės rasti savo nišą kare su pandemijos padariniais, o ne būti jo stebėtoju per atstumą. Tiesa, G.Nausėda vėliau įsijungė į lenktynes, kas padalys daugiau pinigų, pateikė kelias, jo manymu, tinkamas ekonomikai gaivinti iniciatyvas, tačiau kai kurias jų sukritikavo net jo buvę kolegos ekonomistai.

Kaip reaguoti į COVID-19 sukeltą krizę, generaline repeticija Prezidentui galėjo tapti pernai spalį Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilęs didžiulis gaisras.

Ne veltui imta lyginti, kaip, esant analogiškai situacijai, būtų elgusis G.Nausėdos pirmtakė Dalia Grybauskaitė. Jai per pirmą kadenciją taip pat krito didžiulis išbandymas pasauline finansų krize. Neabejotinai ir valstybės vadove D.Grybauskaitę nemažai žmonių rinko būtent todėl, kad matė ją, ekonomistę, už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingą ryžtingą Europos Komisijos narę, kaip gelbėtoją. Dabar per pandemijos įkarštį pasigirdusių klausimų, kur dingo Prezidentas, anuomet nekildavo.

Gaisras degino reitingus

Kaip reaguoti į COVID-19 sukeltą krizę, generaline repeticija Prezidentui galėjo tapti pernai spalį Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilęs didžiulis gaisras. Jis degė dešimt dienų, vadintas viena didžiausių pastarojo laiko ekologinių nelaimių Lietuvoje, Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse buvo paskelbta ekstremali situacija, o jo padarinius teko dar ilgai likviduoti. Tačiau valstybės vadovas penkias dienas iš savo citadelės sostinės S.Daukanto aikštėje per televizorių stebėjo didvyrišką kovą su ugnimi, paskui išvyko ceremoninio vizito į Japoniją, o grįždamas, nepaisydamas protokolo reikalavimų, stabtelėjo aplankyti Pietų Korėjoje studijuojančios dukters. Ir tik parskridęs į Lietuvą nuvažiavo, kaip šaipytasi, nusifotografuoti į Alytų.

"Ši nelaimė žmonių širdis palietė labai stipriai, ir iš Prezidento laukta tvirtos pozicijos. Visuomenė tikisi, kad Prezidentas bus žmonių pusėje, o jei atsitinka kas negero, jais pasirūpins. Tačiau kai Lietuvoje vyko tokia nelaimė, Prezidentas važinėjosi į vizitus, lankė dukrą Pietų Korėjoje. Sunkiai įsivaizduočiau D.Grybauskaitę neprisiimant lyderystės tokiais kaip Alytaus gaisro atvejais. Tai buvo ne tas atvejis, kur Prezidentui reikėjo delsti prieš pademonstruojant savo poziciją", – Prezidento elgseną Alytaus gaisro atveju vertino viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus.

G.Nausėdos elgsena dabar, COVID-19 akivaizdoje, tik patvirtino, kad jo reagavimas į ekologinę nelaimę Alytuje nebuvo kokia pradedančiojo prezidento klaida: tiesiog G.Nausėda – ne krizės meto Prezidentas. Jis inteligentiškas, malonus žmogus, kuris puikiai tinka reprezentacinei funkcijai, bet ne ryžtingai daryti sprendimus, kai yra krizinė situacija.

Alytaus gaisras sudegino ir G.Nausėdos reitingus. Pernai lapkritį, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" apklausos duomenimis, per mėnesį jo simpatikų sumažėjo beveik 10 proc. punktų (nuo 82,5 iki 72,8 proc.), gruodį – dar 3,5 proc. punkto (iki 69,3 proc.). Vėliau reitingai kiek pakilo – kovą iki 74,8 proc., tačiau ne iki tų aukštumų, kokios buvo prieš Alytaus gaisrą.

G.Nausėdos pirmtakams Valdui Adamkui, D.Grybauskaitei taip pat teko pajusti ir net dar didesnį riedėjimą reitingais žemyn. Tačiau G.Nausėdos atvejo unikalumas, pasak "Vilmorus" direktoriaus dr. Vlado Gaidžio, – kad toks kritimas jį ištiko jau pirmą pusmetį poste. Štai V.Adamkaus pirmos kadencijos pradžioje reitingai nedaug pabanguodami kilo net iki 89 proc., o pirmą kartą smarkiai kristelėjo žemyn tik po pusantrų metų poste 1999-ųjų pabaigoje. Pasitikėjimas D.Grybauskaite neįtikėtinose aukštumose – 80–80,7 proc. su mažais svyravimais laikėsi pustrečių metų.

Pažadai dėl kompromisų

G.Nausėda dar prezidentinėje rinkimų kampanijoje žadėjo ieškoti kompromiso, politinius oponentus bandyti susodinti prie stalo kalbėtis, o ne jį trankyti, kaip kad darė D.Grybauskaitė.

Ir tikrai prie G.Nausėdos stalo sėdėjo daug žmonių, išskyrus persona non grata tapusį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių. Jam durys į prezidentūrą užvertos jau apie pusmetį, tačiau ne į Susisiekimo ministeriją, kuriai jis ir toliau vadovauja, ar Vyriausybę. Nors po ministro vojažų į Abu Dabį, kur pranešimą už jį skaitė viceministras, o už pietus mokėjo ministerijai pavaldžios bendrovės, ir paskui paviešintų naujų skandalų dėl galimai neskaidrios ir ne itin etiškos J.Narkevičiaus veiklos G.Nausėda atkakliai reikalauja pašalinti jį iš ministro posto, tačiau Prezidento nei ministras, nei premjeras neklauso.

Prezidentas sėdi prie stalo ir su premjeru Sauliumi Skverneliu, tik niekaip nesusitaria ne tik dėl susisiekimo, bet ir dėl ekonomikos ir inovacijų ministro, nors šis dabartinėmis aplinkybėmis itin reikšmingas postas be nuolatinio vadovo jau per pusmetį.

Kad ir kaip gražiai prie stalo Prezidentas yra sėdėjęs su Seimo atstovais, bet su jais nepavyko suderinti jo siūlytų kandidatūrų į Konstitucinio Teismo teisėjus ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkus.

Daug įvairių ekspertų buvo pakviesti į diskusiją prie stalo prezidentūroje. Bet lig šiol nepavyksta sutarti, kas imsis tokio svarbaus valstybei Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo posto, iš kurio ligšiolinė vadovė Diana Vilytė pasiprašė atleidžiama dar pernai rugsėjį.

Sodino prezidentas prie stalo partijų atstovus ir ieškoti susitarimo švietimo klausimais, tačiau sutarti kol kas nepavyko.

Susodinti prie stalo nėra labai sudėtinga – sunkiau susėdus rasti sutarimą ir priimti sprendimą. Panašu, Prezidentui tai sekasi sunkiai.

Lozungai ir realybė

Prieš metus valstybėje madingiausiu žodžių junginiu buvo tapęs G.Nausėdos prezidentinės rinkimų kampanijos lozungas "Gerovės valstybė". Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekano prof. dr. Algio Krupavičiaus vertinimu, D.Grybauskaitei buvo galima prikišti, kad ji neturėjo vienos aiškesnės strateginės idėjos, o reaguodavo į įvykius, situacijas ir jas spręsdavo "veiksmas–atoveiksmis" principu. O G.Nausėda jau rinkimų kampanijos pabaigoje gana aiškiai suformulavo strateginę liniją – gerovės valstybę, sukonkretino penkis pagrindinius rodiklius, pagal kuriuos vertins pažangą, ir į tą ėmė orientuotis nuo pirmos dienos prezidento poste.

Tie penki esminiai gerovės valstybės rodikliai – pajamų nelygybės mažinimas; biudžeto pajamų didinimas, kad būtų daugiau lėšų socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms, atlyginimams; skirtumo tarp algų sostinėje ir regionuose mažinimas; ES fondų lėšų efektyvus investavimas visoje Lietuvoje; švietimo kokybės kėlimas.

Žinoma, baigiasi dar tik pirmi G.Nausėdos kadencijos prezidento poste metai, o COVID-19 sujaukė iš anksto suplanuotas darbotvarkes. Vis dėlto nors Prezidentas dėjo pastangų savo idėjai įgyvendinti, pateikė kelis įstatymų projektus, kertinių akmenų pokyčiams gerovės valstybės rodikliams pasiekti dar nesudėta.

D.Grybauskaitė į prezidento postą atėjo užsimojusi kovoti su korupcija, oligarchiniu valstybės valdymu. Jau per pirmuosius metus ji sulaukdavo kritikos dėl kartais tik parodomųjų kyšininkų gaudymo akcijų, net neva demokratijai pavojų keliančio konstitucinių galių viršijimo, giljotinos metodais grįstos kadrų politikos. Bet visi pripažino, bent jau buvo matyti, kad prezidentė valstybėje kažką bando keisti, pateisinti į ją sudėtus visuomenės lūkesčius.

G.Nausėdos pirmaisiais kadencijos metais ne tik COVID-19 atveju žmonėms kartais kildavo klausimas, o kur yra Prezidentas.

Reikalauti ar linkėti

Nors G.Nausėdos pirmtakė buvo kaltinama net diktatoriškais vadovavimo metodais, vis dėlto, kaip po pirmųjų metų poste ją yra vertinęs M.Katkus, ji buvo ne kiek diktatorius, kiek vyriausiasis kontrolierius, sakantis – štai čia negerai, reikėtų daryti kitaip. O D.Grybauskaitės pirmtako V.Adamkaus mėgstamas posakis buvo "man kelia susirūpinimą".

Vis dėlto D.Grybauskaitės kietos rankos politika daugiau pavojų kėlė ne demokratijai, o klanų interesams, suvešėjusiems inteligentiškojo V.Adamkaus prezidentavimo laikais. Jau pirmais jos kadencijos metais išardytas vadinamasis valstybininkų klanas, kurio būstine buvo tapusi prezidentūra. Dar iki oficialiai įžengdama į prezidentūros rūmus ji pareikalavo, kad po inauguracijos ant jos stalo jau gulėtų sprendimai, kaip išlaisvinti Lietuvą iš energetinės LEO LT aferos, ir tai buvo padaryta. D.Grybauskaitei buvo prikišama jos griežta retorika. Ji buvo ilgai cituojama, kad formuojant Vyriausybę tvirtino ministrus, kurie bent jau neapsivogę, lyg kitų savybių jie neturėtų, ar kad patarėjų jai reikia ne patarimams, o tik medžiagai surinkti.

Tačiau G.Nausėda, nors žadėjo būtų aktyvus Vyriausybės formuotojas, paskyrė ministrais ir tuos, kurie jam kėlė klausimų, ir lig šiol negali apvalyti Vyriausybės nuo tokio, kuriuo nepasitiki.

D.Grybauskaitė jau pirmaisiais metais poste kritikuota už kabinetinį darbo stilių, ir tikrai susidarydavo įspūdis, kad Briuselio koridoriuose ji jautėsi savesnė nei Lietuvos provincijoje.

G.Nausėda – kur kas dažniau linkęs bendrauti su visuomene, tai ir buvo žadėjęs rinkimų kampanijos metu, iki karantino jis daug keliavo po Lietuvą. Tačiau neretai tai buvo ceremoniniai vojažai ar į prieš rinkimus panašūs susitikimai, skirti problemoms išklausyti, bet ne jas spręsti.

Užgriuvus mirtino viruso pandemijai, G.Nausėda ilgai nerado, kuo galėtų prisidėti kovojant su krize.

G.Nausėda neslepia, kad jam artimesnis adamkiškas – diplomatinis, politikos džentelmeno, visuomenę vienijantis valdymo stilius. Iš tiesų demokratinėje valstybėje nelabai gražiai skamba, kad prezidento bijo – o D.Grybauskaitė politikams ir valdininkams kėlė baimę. Prieš metus, besikeičiant S.Daukanto aikštės rūmų šeimininkams, buvo svarstoma, gal pribrendome ne daužymo į stalą, o konsensuso paieškų politikai. Tačiau realybė rodo, kad kažin."Kur D.Grybauskaitė reikalavo, G.Nausėda linki", – politologas Virgis Valentinavičius LRT G.Nausėdą yra pakrikštijęs linkėjimų Prezidentu. O ne visi linkėjimai išsipildo.

Žinoma, Prezidento galimybės daryti įtaką labai priklauso nuo politinės aplinkos, o jos, esant dabartinei valdančiajai daugumai, palankia Prezidentui nepavadinsi. Tad belieka tikėtis, kad G.Nausėdos idėjoms labiau padės atsiskleisti naujoji valdančioji dauguma jau po Seimo rinkimų.

Du dabartinio Prezidento pirmtakai – V.Adamkus ir D.Grybauskaitė, kuriems teko išgyventi šiandienę G.Nausėdos būklę, pirmą kartą viešai įvertinti valstybės ir savo paties pirmų metų poste rezultatus, buvo iš tiesų skirtingi. Vakarietiškos demokratijos nešėjas V.Adamkus ir kovingoji eurokomisarė D.Grybauskaitė, taip pat, kaip dabar G.Nausėda, per pirmuosius kadencijos metus taip pat sulaukdavo nemažai kritikos. V.Adamkui vis priekaištauta neva jis, amerikonas, neišmano Lietuvos specifikos, yra per minkštas ir užleidęs sprendimų priėmimą savo patarėjams. D.Grybauskaitė kaltinta autoritarizmu, o Seimo ekspirmininko Arūno Valinsko net buvo išvadinta įsižeidusia boba, nors iki tokio politinės "kultūros" lygio lig tol dar niekas nebuvo nusileidęs.

Prezidentai skirtingi, bet tiko savo laikui – V.Adamkus, kai labai reikėjo mokytis Vakarų demokratijos, D.Grybauskaitė, kai reikėjo kovoti su krize. Klestėjimo link žengiančiai valstybei po karingosios prezidentės vėl norėjosi diplomatiško, ramaus vadovo, ir G.Nausėda būtent toks. Tik va laikas ėmė ir pasikeitė. Šiandien turbūt kur kas geriau vertintume pirmuosius Prezidento metus, jei ne krizės, per kurias jam nepavyksta parodyti savo politinės lyderystės, greitos reakcijos ir ryžto. Bet juk laiko nepasirinksi.

Šiandien sužinojome, kaip G.Nausėda pats vertina šiuos metus ir savo indėlį sprendžiant valstybės problemas. Beje, D.Grybauskaitė savo pirmu metiniu pranešimu 2010 m. nustebino: ekonomistė pagal išsilavinimą, už biudžetą atsakinga buvusi eurokomisarė ekonomiką paragino matuoti žmogaus gerovės matu, o tuomečius ekonominius sunkumus ir socialinius padarinius įvardijo kaip ekonominių prioritetų aukštinimo ideologijos pasekmę. Gerovės valstybės idėjos?

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra