G. NAUSĖDA: REMDAMI VAKARŲ BALKANŲ INTEGRACIJĄ NEPAMIRŠKIME RYTŲ PARTNERYSTĖS ŠALIŲ

Remiant Vakarų Balkanų euroatlantinę integraciją negalima pamiršti Rytų partnerystės šalių, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Kaip Vakarų Balkanų, taip ir Rytų partnerystės šalims būtina parama, siekiant politinių ir ekonominių bei sektorinių reformų. Turime siekti Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių bendrystę stiprinančių iniciatyvų bendrosios rinkos, saugumo ir teisės viršenybės įgyvendinimo srityse“, – trečiadienį Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

Prezidentas trečiadienį dalyvavo ES ir Vakarų Balkanų valstybių viršūnių konferencijoje, organizuotoje nuotoliniu būdu. Konferencinis skambutis tarp šalių lyderių surengtas vietoje gegužės septintąją planuoto viršūnių susitikimo Zagrebe.

Konferencijoje, kaip praneša Prezidentūra, aptarti ES ir Vakarų Balkanų santykių prioritetai ir perspektyvos, kartu patvirtintos ES priemonės, kuriomis siekiama padėti Vakarų Balkanų šalims įgyvendinti reformas, taip pat programos, skirtos kovai su koronaviruso krizės padariniais.

G. Nausėda išreiškė politinį ir ekonominį solidarumą su Vakarų Balkanų valstybėmis ir pabrėžė, kad viena pagrindinių tolesnės sėkmingos eurointegracijos sąlygų yra visiškas ir nuoseklus ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos pozicijų laikymasis.

Pasak G. Nausėdos, Lietuva remia siekį toliau stiprinti ES santykius su Vakarų Balkanų valstybėmis bei intensyviau padėti šioms šalims politinės, ekonominės ir socialinės transformacijos kelyje. Prezidentas sako tikįs, kad Vakarų Balkanų valstybės laikysis strateginio apsisprendimo puoselėti europietiškas vertybes ir principus, aktyviai ir operatyviai įgyvendins reformas.

„Tai ypač svarbu šiais sudėtingais laikais, kai trečiosios šalys siekia didinti įtaką Vakarų Balkanuose, pasinaudodamos pandemijos sukelta ekonomine ir socialine situacija. Turime bendradarbiauti ir drauge atsakyti į kylančias dezinformacijos, hibridines ir kibernetines grėsmes“, – teigė G. Nausėda.

Derybose dėl narystės ES labiausiai pažengusios yra Juodkalnija ir Serbija. Anksčiausia galima jų prisijungimo data laikomi 2025 metai.

Už jų rikiuojasi Šiaurės Makedonija ir Albanija, kurioms kovą po ilgų atidėliojimų galiausiai buvo uždegta žalia šviesa pradėti derybas dėl narystės Bendrijoje.

Kosovas bei Bosnija ir Hercegovina – šalys, kurioms dar nesuteiktas kandidačių statusas.