Prezidentas Gitanas Nausėda susitikęs su Ispanijos premjeru Pedro Sanchezu (Pedru Sančesu) bei karaliumi Felipe VI (Felipė VI) pabrėžė būtinybę stiprinti NATO rytinį flangą, aptarė kitus klausimus, susijusius su Aljanso stiprinimu.

„Lietuva ir Ispanija yra Europos Sąjungos partnerės ir NATO sąjungininkės. Džiugu, kad mūsų šalys vieningai stovi europinių vertybių sargyboje, remia Ukrainą ir drauge siekia taikos kontinente. Esame dėkingi Ispanijos oro pajėgoms už tęstinį buvimą mūsų regione. Turime ir toliau dirbti kartu stiprindami NATO rytinio flango ir viso Aljanso saugumą“, – sakė prezidentas.

Lietuvos vadovas G. Nausėda, tęsdamas pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, trečiadienį su darbo vizitu lankosi Ispanijoje. Kaip pranešė Prezidentūra, susitikime šios šalies premjeru daugiausiai dėmesio skirta NATO viršūnių susitikimo darbotvarkei, bendradarbiavimui saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karui prieš Ukrainą.

Susitikime su Ispanijos karaliumi G. Nausėda aptarė Rusijos karo Ukrainoje ir paramos Ukrainai, dvišalio bendradarbiavimo gynybos, ekonomikos, kultūros ir mokslo srityse klausimus.

„NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtina priimti sprendimus, sustiprinsiančius NATO rytinio flango saugumą per efektyvų atgrasymą ir NATO sąjungininkų pajėgų buvimo regione didinimą, oro ir priešraketinės gynybos stiprinimą“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.

Esame dėkingi Ispanijos oro pajėgoms už tęstinį buvimą mūsų regione.

Kalbėdamas apie dvišalį bendradarbiavimą kultūros ir mokslo srityje, G. Nausėda kalbėjo, kad „ispanai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje, ypač teisės ir mokslo srityse.“

„Ispanai buvo tarp pirmųjų Vilniaus universiteto rektorių, o teisinių veikalų autorius ir švietėjas Pedro Ruiz de Moros, arba Petras Roizijus, buvo vienas iš Antrojo Lietuvos Statuto – kertinio mūsų šalies teisės sistemos ramsčio – rengėjų“, – sakė jis.

Prezidentas taip pat pabrėžė būtinybę investuoti į Baltijos regiono ir viso rytinio NATO flango priešraketinę ir oro gynybą bei sutarti dėl išlaidų gynybai didinimo. Pasak Lietuvos valstybės vadovo, Ukraina – transatlantinės saugumo architektūros dalis, o artėjantis NATO viršūnių susitikimas – istorinė galimybė aptarti šią perspektyvą.

G. Nausėda padėkojo Ispanijai už indėlį į Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą – ispanų oro pajėgos dalyvavo oro policijos misijose Baltijos šalyse devynis kartus.

Lietuvos vadovas su Ispanijos ministru pirmininku taip pat aptarė paramos Ukrainai klausimus. Prezidentas pabrėžė, kad sąjungininkų pagalbos Ukrainai greitis ir apimtis yra lemiami veiksniai priešinantis Rusijos agresijai.

Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad būtina didinti spaudimą Rusijai: tęsti ES sankcijų politiką ir reikalauti Kremliaus režimo atsakomybės už agresijos nusikaltimus. Prezidentas taip pat išsakė poziciją, kad ES sankcijos turi galioti ir Baltarusijai, netaikant išimčių.

Šalies vadovas taip pat išreiškė viltį, kad, Ukrainai įgyvendinus visas Europos Komisijos rekomendacijas, per Ispanijos pirmininkavimą ES bus priimtas sprendimas dėl derybų dėl Ukrainos narystės ES pradžios.

Šalies vadovas taip pat pakvietė premjerą stiprinti dvišalius ekonominius ryšius, išnaudojant Lietuvos ir Ispanijos pasiekimus atsinaujinančios energetikos, informacinių, finansinių technologijų, fotonikos ir biotechnologijų srityse.

„Pastaraisiais metais Lietuvos eksportas į Ispaniją išaugo 43, o dvišalė prekyba – 24 procentais. Turime ir toliau stiprinti verslo ryšius, skatinti abiem pusėms naudingų projektų įgyvendinimą“, – pažymėjo Lietuvos valstybės vadovas.

Po vizito Ispanijoje Lietuvos vadovas vyks į Portugaliją, o artėjant NATO viršūnių susitikimui liepą Vilniuje G. Nausėda jau aplankė Aljanso narių sostines Vokietijoje bei Italijoje.