VERSLO BĖDOS DĖL KINIJOS SPAUDIMO DIDĖJA: KAIP IŠSPRĘSTI KRIZĘ, NIEKAS NEŽINO?

Prezidento Gitano Nausėdos frazė, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimas buvo klaida, nuvilnijo per visą pasaulį. Bet valdantieji konservatoriai kartoja: prezidentas žinojo, kaip vadinsis atstovybė. Verslo bėdos dėl Kinijos spaudimo didėja. O kaip išspręsti krizę, niekas nežino, praneša LNK.

Išgirdo visas pasaulis

Antradienį prezidentas G. Nausėda pasisakė apie Taivano atstovybę Vilniuje.

„Aš manyčiau, kad ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi“, – rėžė G. Nausėda.

Ir tai išgirdo visas pasaulis. Didžiausi portalai anglų, vokiečių, ispanų kalbomis išspausdino straipsnius, kuriuose G. Nausėda sako, kad sprendimas Lietuvoje atidaryti atstovybę Taivano vardu buvo klaida.

G. Nausėda sulaukė pagyrų iš Kinijos.

„Lietuva elgiasi teisingai, suvokdama savo klaidą. Tačiau svarbiau yra imtis veiksmų, kad būtų ištaisytas nusižengimas sukuriant vieną Kiniją ir vieną Taivaną. Reikia grįžti į teisingą, vienos Kinijos kelią“, – kalbėjo Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Webin.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sakė, kad su prezidentu derino atstovybės atidarymo laiką. Pavadinimo neminėjo.

„Galiu pasakyti, kad prieš priimant sprendimus ir dėl atidarymo, ir dėl datos buvo nuosekliai koordinuojamasi su prezidentu ir jo komanda“, – tvirtino G. Landsbergis.

„Man šiek tiek apmaudu, kad yra tokia situacija, bet tikiu, kad ir tokią situaciją mes išspręsime“, – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Iki šiol G. Nausėda į tą patį klausimą tiesiai neatsakydavo.

„Pasakysiu taip: strateginiais klausimais mes iš tikrųjų konsultavomės, dirbome išvien“, – į klausimą, ar žinojo, koks bus pavadinimas, gruodžio 20 d. atsakė prezidentas.

Aš manyčiau, kad ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi.

Taivaniečių atstovybė atidaryta lapkritį, bet kad planuojama ją atidaryti, paskelbta liepą. Prezidentūra LNK žinias informavo, kad prezidentas apie pavadinimą sužinojo tik po to, kai Užsienio reikalų ministerija viešai paskelbė, kad Vilniuje bus Taivaniečių, o ne Taipėjaus atstovybė.

„Taivaniečių atstovybės pavadinimas su Prezidentu nebuvo derintas. Iki tol, kol jis buvo viešai paskelbtas Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai, su prezidentu buvo derinamas pats atstovybės steigimo faktas“, – komentavo prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Profesorius Mindaugas Jurkynas sakė, kad Vyriausybė viršijo įgaliojimus – be šalies vadovo žinios inicijavo esminį užsienio politikos pokytį.

„Pagrindinius užsienio politikos klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos prezidentas ir vykdo kartu su Vyriausybe. Užsienio reikalų ministerija yra Vyriausybės dalis ir tokiu atveju Užsienio reikalų ministerija, mano nuomone, pastatė vežimą prieš arklį, t. y. apeidama konstitucinę nuostatą ėmėsi tokių veiksmų neinicijuojant prezidentui, bet inicijuojant Užsienio reikalų ministerijai“, – sakė M. Jurkynas.

Tris mėnesius iki oficialaus atidarymo prezidentas priekaištų nekėlė. Žurnalistė Rita Miliūtė paviešino dar rugpjūtį G. Nausėdai siųstą padėką nuo amerikiečių senatoriaus Marko Rubijo.

„Gerbiamas prezidente Nausėda, vertinu Jūsų sprendimą leisti Taivanui savo atstovybę pavadinti Taivaniečių atstovybe Lietuvoje. Labai svarbu remti taivaniečių teisę pasirinkti tinkamą pavadinimą savo užsienio misijoms“, – rašoma laiške.

Stop kadras

„Ta pozicija buvo aiškiai iškomunikuota ir dabar jau komunikuojama kita pozicija. Kažkurioje vietoje buvo padarytos klaidos, arba jos daromos dabar“, – teigė KTU dekanas Ainius Lašas.

Kaip įtikinti Vakarus?

Lietuva prašo, kad ginče su Kinija užstotų Europos Sąjunga. Bet kaip įtikinti Vakarus, kai nesusikalbama pačioje Lietuvoje?

„Tas nesusišnekėjimas jau tampa tarptautine problema, jau mūsų partneriai žiūri į mus, kas čia vyksta“, – kalbėjo MRU politologas Vytautas Dumbliauskas.

„Tampa neaišku, ar iš tiesų Lietuva laikosi vienos pozicijos, ar kitos. Šiuo atveju, manau, mūsų sąjungininkų gretose yra sumišimas po tokių pareiškimų“, – šnekėjo A. Lašas.

Nesusikalbėjimas tarp G. Nausėdos ir G. Landsbergio vadinamas didžiausia Lietuvos užsienio politikos nesėkme per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį.

„Ir prezidentas, ir valdančioji dauguma suprasdavo, kad tai yra Lietuvos valstybės užsienio politika, o ne partijos kažkokios ar prezidento asmeniškai“, – sakė V. Dumbliauskas

„Ta trintis, kuri yra tarp Vyriausybės ir Prezidentūros, ji užprogramuoja tai, kad daugelyje sprendimų nėra savininkų. Gaunasi kažkokie galios centrai, tarpusavyje konkuruoja“, – komentavo A. Lašas.

Anot ministro G. Landsbergio, su Europos Sąjunga vyksta aktyvus darbas. Aiškesnių signalų tikimasi sulaukti artimiausiomis savaitėmis, kai politikai po Kalėdų grįš į įprastą darbo ritmą.

Neįvertino, kad išgirs užsienyje?

Užsienio spaudai cituojant Lietuvos prezidentą, kyla klausimas, ar prezidentas suvokia savo žodžių kainą. Kokia prezidento žodžių kaina ir kokia galima išeitis iš šios situacijos, Info dienoje aiškino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

Pasak D. Jakniūnaitės, prezidento žodžiai, esą Taivano atstovybė buvo klaida, buvo gerokai neapgalvoti.

Parodė savo kritinę poziciją, bet nepagalvojo, kad tai gali tapti tokia kritine, tarptautine naujiena.

„Jis pasakė, kad pavadinimas labiau buvo klaida nei pats sprendimas dėl Taivano atstovybės, bet, aišku, matome, kad labai lengvai šitai pavirto į tiesiog padarytą politinę klaidą. Man atrodo, čia labai sunku viską suprasti, ir aš manau, kad mes išgirsime per prezidento ir jo patarėjų išplėtojamą interpretaciją, kas čia buvo turėta minty ir kokie tolesni įsivaizduojami žingsniai. Man atrodo, kad prezidentas, duodamas tą interviu, daugiau sprendė vidaus politikos klausimus, galvodamas daugiau apie vidinį politinį kontekstą, apie galimybę šiek tiek „įgelti“ užsienio reikalų ministrui ir Vyriausybei bendrai. Parodė savo kritinę poziciją, bet nepagalvojo, kad tai gali tapti tokia kritine, tarptautine naujiena ir kad tas žodis gali turėti kažkokių didesnių pasekmių už valstybės ribų. Tai buvo nepagalvota ir dabar reikės spręsti, aiškinti ir gerokai plėtoti ir dėlioti argumentus, kas turėta minty ir kur dabar prezidentas įsivaizduoja Lietuvos užsienio politikos kryptį“, – komentavo D. Jakniūnaitė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Anot profesorės, tokie prezidento žodžiai gali kurti neigiamą Lietuvos įvaizdį Vakaruose.

„Labai garsiai nuskamba, kad Lietuva turi tam tikrą poziciją, kurią vadina vertybine, gan griežtai laikosi Taivano politikos atžvilgiu, maža valstybėlė stovi tvirtai prieš tokią didžiulę Kiniją, ir paskui staiga mes matome tam tikrą lūžį naujienose. Akivaizdu, kad pamatomas tam tikras nesusikalbėjimas, kuris Kinijos pusės yra išnaudojamas savo tikslams. O Vakaruos taip ir atrodo – yra žinia, kažkoks jos paneigimas ir kontraversija“, – sakė ji.

Vis dėlto D. Jakniūnaitė aiškino, kad įmanoma išeiti iš šios keblios situacijos.

„Visą laiką yra kelias iš bet kokių politinių problemų ir sunkumų. Vieną žingsnį padarė prezidentas, dabar belieka laukti jau kito išaiškinimo ir kito žingsnio. Tada bus aišku, kur bandys judėti. Man atrodo, prezidentui yra du ryškūs keliai: arba patikslinti, ką jis turėjo minty, galbūt sukritikuoti Vyriausybę ir ministeriją dėl tam tikrų procesų, nederinamų, nesusikalbėjimų ir dar kartą pakartoti savo poziciją, kurią jis pasakė prieš bene porą mėnesių, kad jis palaiko bendrą turinį. Čia – vienas kelias, tarsi pripažįstant, kad jis galbūt paskubėjo viešai smerkti Vyriausybę (kas, aišku, prezidentui gali būti sunku). Kitas kelias yra bandyti pakeisti bendrą užsienio politikos kryptį Kinijos ir Taivano politikos atžvilgiu. Įdomumas, ar prezidentas to imsis ir ar apskritai jis galvoja, kad taip reikia daryti. Mes kol kas to nežinome“, – svarstė ji.

Nors G. Nausėda sakė, kad taivaniečių atstovybės atidarymo detalės su juo nebuvo derinamos, bet Užsienio reikalų ministerija tikino, kad prezidentas viską žinojo. Pasak D. Jakniūnaitės, nėra aišku, kuris sako tiesą.

„Manau, mus reikės gauti daugiau detalių, kas ką žinojo. Mes turime tarsi atsikartojantį gruodžio pradžios skandalą, kai mes aiškinomės, kas ką žinojo Baltarusijos kalio skandalo kontekste. Čia lygiai tas pats. Kai Užsienio reikalų ministerija sakė, kad prezidentas žinojo, tai be abejo, kad žinojo apie atstovybės atidarymą, o prezidentas priekaištauja dėl pavadinimo. Klausimas, kuriuo metu Prezidentūra galų gale sužinojo tą pavadinimą, kokių žingsnių ėmėsi, kad viskas būtų kitaip. Šitas lieka pusiau nežinomasis. Man atrodo, kad kai ministras kalba apie žinojimą, jis kalba vienu lygmeniu, o prezidentas kalba apie kažką kita. Reikės pasiknaisioti, kas ką žinojo ir kokia yra kaltė. Bet atkreipkime dėmesį, kad prezidentas kalba ne rugpjūtį, o sausio mėnesį – pusei metų praėjus po to sprendimo, kai jau buvo pareikštos visai kitos pozicijos. Net nesvarbu, kas ką žinojo vasarą, bet klausimas, kas čia atsitiko per tuos kelis mėnesius, kad prireikė štai tokio pareiškimo“, – šnekėjo profesorė.