I. ŠIMONYTĖ: NESAKIAU, KAD LENKIJA MŪSŲ NEGINTŲ

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, jog pasisakyme apie kliūtis Lenkijai siųsti į Lietuvą karius karinio konflikto metu neturėjo omenyje, jog Lenkija negintų savo kaimynės, o kalbėjo apie „konkretų kontekstą“ dėl šalyje esančių teisinių apribojimų.

„Pirmiausia turėčiau išreikšti nusistebėjimą, kad vis tai virto mano kažkokiu pareiškimu, kad aš pasakiau, kad Lenkija mūsų negins. Tai pirmiausia norėčiau tai paneigti (...). Tikrai nepasakiau, kad lenkai mūsų negins“, – žurnalistams sekmadienį sakė premjerė.

I. Šimonytė TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre“ penktadienį teigė, kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.

„Aš turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – tvirtino premjerė.

„Tokios pareigos įstatymai nenumato“, – pridūrė ji, paklausta, ar Lenkijoje galioja teisės aktai, kurie net ir jos kaimynės bei NATO sąjungininkės užpuolimo atveju ribotų galimybes dislokuoti savo karius Lietuvoje.

I. Šimonytė aiškino komentavusi „konkretų kontekstą“ reaguojant į buvusio JAV sausumo pajėgų vado Beno Hodgeso (Benas Hodžesas) pareiškimą.

Praėjusią savaitę Vilniaus saugumo forume dalyvavęs B. Hodgesas pabrėžė, jog nepaisant kolektyvinę gynybą numatančio penktojo NATO straipsnio, Aljanso valstybės galimo Rusijos užpuolimo atveju turėtų būti pasiruošusios gintis pačios, kadangi iki NATO pajėgų atvykimo į vietą gali praeiti dvi savaitės.

Premjerė taip pat tvirtino, kad minėtas klausimas yra sprendžiamas tarp Lietuvos ir Lenkijos „politiniu lygiu“.

„Ir nėra taip, kad mes čia esame kažkokioje juodoje dėžėje, kur nėra nieko: yra tikrai mūsų kariuomenių bendradarbiavimo principai ir susitarimai. Nustembu išgirdusi klausimą – kodėl niekas nieko nedarė ir kodėl niekas nieko nesakė. Tai taip nėra, tikrai, ne tik kad yra padaryta nemažai, taip pat ir politiniu lygiu“, – sakė I. Šimonytė.

Man atrodo, čia yra platesnis supratimas (...) Labai svarbus dalykas yra kolektyvinė gynyba, labai svarbus dalykas yra mūsų partneriai.

„Man atrodo, čia yra platesnis supratimas (...) Labai svarbus dalykas yra kolektyvinė gynyba, labai svarbus dalykas yra mūsų partneriai. Esminis ir kertinis mums šaliai, kuri yra nedidelė, todėl jos pačios galimybės apsiginti yra tokios, kokios yra, ir tikrai didele dalimi kliaujamės savo partneriais. Bet visa tai turi politinį pamušalą“, – tikino ji.

„Tiek kiek galėjau pasakyti – pasakiau, konkretizuoti tų dalykų negaliu“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Ji nekonretizavo, ar šį klausimą ketina aptarti pirmadienį susitikime Vilniuje su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku.

Premjerė taip pat pridūrė, kad Lietuva ir Lenkija galėtų numatyti dvišalius politinius susitarimus dėl gynybos ir tai neprieštarautų NATO sutarčiai bei kariniams planams.

Ji akcentavo, kad „nėra taip, kad nebuvo nieko daroma“, tačiau teigė nenorinti leistis į karinio bendradarbiavimo detales.

„Logikos tame (galimuose politiniuose susitarimuose – BNS) yra labai daug ir tai nėra kažkokia prieštara NATO kolektyvinei gynybai. Kalbant konkrečiai apie Lenkiją, turime Suvalkų koridorių, kuris turi dvi puses: viena pusė – Lietuvoje, kita – Lenkijoje. Tai yra mūsų bendra atsakomybė. Be saugios Lietuvos nėra saugios Lenkijos – man atrodo, tai yra savaime suprantama“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

„Politiniai susitarimai taip pat galėtų tokį bendradarbiavimą sustiprinti. Bet dar kartą grįžtu prie to: politiniai susitarimai yra politiniai ir dėl jų praktinio įgyvendinimo sprendžia politikai“, –  sakė I. Šimonytė.

G. Landsbergis: kyla poreikis atnaujinti regioninius NATO planus

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žurnalistams sakė, kad NATO regioniniai planai, patvirtinti pernai Vilniuje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime, nenumato atskiro dvišalio valstybių, taip pat ir Lietuvos bei Lenkijos bendradarbiavimo, juose numatytas regioninis bendradarbiavimas.

Jis sakė palaikantis premjerės poziciją, kad tai galėtų būti pastiprinta „atskirais dvišaliais politiniais sprendimais arba regioniniais sprendimais, kurie atlieptų scenarijus, kurie neatliepia regioninių planų arba eina paraleliai jų“.

G. Landsbergio teigimu, dėl to su Lenkijos puse diskutuojama „kiekvieną kartą“, o diskusijos vyksta ne tik vyriausybiniu, bet ir prezidentiniu lygmeniu.

„Žinau vieną susitikimą, kuomet buvo praėjusių metų, berods, gegužės mėnesį, (Lietuvos ir Lenkijos – BNS) prezidentai susitikę kalbėjosi specifiškai gynybos, regioninio saugumo tema. Iš jos prezidentas iškomunikavo, kad bus bendros pratybos. Man žinoma ir priešistorė šitų pokalbių, dėl to, kad jie buvo inicijuoti Vyriausybės. Matyt, prezidento lygiu buvo tokia komunikacija pasirinkta“, – teigė ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad situacijai Ukrainoje negerėjant, NATO galėtų svarstyti dar kartą atnaujinti regioninius planus, tačiau diskusija dėl to, pasak ministro, „beveik atrodo neįmanoma“.

„Dėl to, kad pirmas prikišamas dalykas yra: tik ką patvirtinta, duok Dieve įgyvendinti tai, kas yra patvirtinta. Bet mūsų argumentas yra tas, kad situacija labai prastėja. Mes kartais negebame įtikinti savo partnerių padaryti, žengti papildomus žingsnius, tada turime grįžti prie trečiojo (NATO – BNS) straipsnio, kuris kalba apie mūsų pačių poreikį padaryti savo darbus“, – tvirtino ministras.

Anot jo, regioninė partnerystė gynybos srityje galėtų būti „antras žingsnis“ po to, kai Lietuva išspręs savo užduotis, įskaitant visuotinį šaukimą, dėl kurio dar vyksta politinės diskusijos.

„Pirmas klausimas, kurį aš gaunu susitikimuose – kaip jūsų visuotinis šaukimas, ar jūs manote, kad užtenka to, ką jūs esate padarę dabar, jei jūs prašote mūsų kažkur būti daugiau, dislokuotis? Aš neturiu atsakymo (...) Jei mes tikimės, kad partneriai po regioninių planų priėmimo ateis dar didesne jėga, mes turime dėti ant stalo ir patys savo namų darbus“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat sako norintis, kad gynybos finansavimo augimas būtų spartesnis. Šiuo metu jis siekia 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

Partijos šiuo metu dar tariasi dėl galimų šaltinių finansavimą didinti.