I. ŠIMONYTĖ: VYRIAUSYBĖ NEPRIIMS JOKIŲ SPRENDIMŲ UŽ KONSTANTINOPOLIO PATRIARCHATĄ

Vyriausybės paramą dalies stačiatikių siekiui atsiskirti nuo Maskvos patriarchato laišku parėmusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad taip nesiekia kištis į religinius reikalus.

Anot jos, visus sprendimus turi priimti būtent religinės bendruomenės.

„Būtent taip ir manau, kad religinė bendruomenė pati turi svarstyti šiuos klausimus (...). Tikrai Vyriausybė nepriims jokių sprendimų už Konstantinopolio patriarchatą“, – sakė žurnalistams Seime antradienį sakė ministrė pirmininkė.

„Tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra dalies Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyva, kuri susijusi su jų teise išpažinti jų tikėjimą, kas yra konstitucinė  teisė, tai atitinkamai toks ir yra to laiško turinys, tikrai nieko kito tame laiške nėra“, – pabrėžė premjerė.

Ji taip pat teigė mananti, kad daliai karą Ukrainoje smerkiančių tikinčiųjų šiuo metu gali kilti keblumų išpažinti savo tikėjimą Lietuvoje.

„Yra žmonių, kuriems dabar gali būti sudėtinga išpažinti savo tikėjimą be tam tikro kompromiso su savo įsitikinimais apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Manau, kad tą situaciją reikia gerbti“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.

Yra žmonių, kuriems dabar gali būti sudėtinga išpažinti savo tikėjimą be tam tikro kompromiso su savo įsitikinimais apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Manau, kad tą situaciją reikia gerbti.

I. Šimonytė laišku kreipėsi į Konstantinopolio ekumeninį patriarchą Baltramiejų I ir išreiškė Lietuvos Vyriausybės paramą dalies stačiatikių siekiui atsiskirti nuo Maskvos.

Praėjusią savaitę Lietuvos ambasadorius Turkijoje Ričardas Degutis perdavė premjerės laišką patriarchui Baltramiejui I.

Kaip nurodė Vyriausybė, laiške I. Šimonytė išreiškė paramą tikinčiųjų kreipimuisi ir patvirtino pasirengimą aptarti galimą Vyriausybės vaidmenį Konstantinopolio patriarchatui atkuriant motininės bažnyčios veiklą Lietuvoje tiek tiesiogiai su patriarchu, tiek ir „darbiniu lygmeniu“ siunčiant užsienio reikalų viceministrą Mantą Adomėną.

Laiške ji akcentuoja, kad stačiatikybė yra antroji didžiausia tradicinė religija Lietuvoje, be to, stačiatikių bendruomenė šalyje sparčiai auga, mat šalyje apsigyveno daugiau kaip 50 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių.

Dalis Lietuvos ortodoksų dvasininkų prašo Konstantinopolio patriarcho leisti stačiatikiams Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchatui. Dabar jie pavaldūs Maskvos patriarchatui, o jo patriarchas Kirilas atvirai remia Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

Sužinojęs apie premjerės laišką Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovas Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus kreipėsi į I. Šimonytę, klausdamas, kodėl apie bendruomenės likimą kalbama šiai nežinant. Anot jo, absoliuti dauguma Lietuvos stačiatikių nė nemąsto apie jokį jurisdikcijos keitimą.

Dž. G. Barysaitės / BNS nuotr.

Lietuvos stačiatikių vadovas prašo susitikimo su premjere

Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovas prašo susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte.

Antradienį išplatintame Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos pranešime metropolitas Inokentijus pabrėžė, kad dauguma šalies ortodoksų „lieka ištikimi stačiatikių bažnyčiai, kanoniškai priklausančiai Maskvos patriarchato jurisdikcijai“ ir neketina keisti bažnytinės jurisdikcijos. Jis tikisi šiuos klausimus aptarti su premjere.

„Mums reikia atviro ir sąžiningo dialogo. Išsiunčiau asmeninį laišką premjerei Ingridai Šimonytei su pasiūlymu susitikti. Tikiuosi, kad šis pasiūlymas bus priimtas, ir galėsime aptarti susidariusią situaciją. Tai būtų palanku visos Lietuvos visuomenės interesams“, – sakė metropolitas.

Lietuvos ortodoksų bažnyčios vadovas Inokentijus anksčiau iš pareigų atleido kelis stačiatikių kunigus, kai šie inicijavo atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato ir nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.

Minėti kunigai anksčiau kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams. Jie tvirtina, jog su jais susidorojama dėl kitokios nuomonės. Lietuvos stačiatikių vadovai tai neigia ir sako, kad pati Lietuvos ortodoksų bažnyčia pasmerkė Rusijos veiksmus, o kunigai skaldo bendruomenę, sulaužė priesaiką ir pažeidė kitus kanonus.