„Mano tikslas pasirūpinti, kad 19-osios (G. Palucko – BNS) Vyriausybės pradėti darbai būtų sėkmingai tęsiami, būtent šiam tikslui ir buvo rašoma naujoji programa – buvo siekiama išryškinti naujosios valdančiosios koalicijos įsipareigojimus Lietuvos žmonėms, atsižvelgiant į jau padarytus darbus ir pasiektus rezultatus“, – sakė I. Ruginienė Seime trečiadienį pristatydama Vyriausybės programos projektą. 

Vyriausybės programoje įsipareigojama gerokai didinti gynybos biudžetą – iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Jau dabar išleidžiame gynybai 4 proc. BVP, o vėliau esame įsipareigoję išleisti net daugiau nei 5 proc.“, – kalbėjo paskirtoji premjerė.

I. Ruginienės teigimu, tebesitęsiant karui Ukrainoje, kuris jau nebeturi sienų, privalu iš esmės persvarstyti Lietuvos saugumo situaciją.    

„Užpuolama viena šalis, o tam tikri elementai nusikelia jau ir už Europos Sąjungos (ES) sienos ribų. Tai mes turime matyti, kontroliuoti ir tam turime būti pasiruošę“, – kalbėjo paskirtoji premjerė, turėdama omenyje Rusijos paskutines atakas prieš Ukrainą, kai keliolika bepiločių orlaivių pažeidė Lenkijos oro erdvę. 

Anot I. Ruginienės, Lietuvos saugumo situacija yra labai sudėtinga: „Akivaizdu, kad Rusijos pradėtas konfliktas su euroatlantine bendruomene yra ilgalaikis, todėl būtinas susitelkimas ir realistiškas požiūris į Lietuvos ir ES gynybą“.

Ji žadėjo, kad ir toliau bus užtikrinama karinė parama Ukrainai – siekiama, kad ji sudarytų ne mažiau nei 0,25 proc. BVP.  Pasak būsimos premjerės, Lietuva skatins ir kitas ES šalis skirti ne mažesnį finansavimą Ukrainai. 

Be to, I. Ruginienė žada, kad 2026-ųjų valstybės biudžetas bus tvarus, o jo deficitas neviršys 3 proc. BVP.

„Mes siekiame tvaraus biudžeto. Siekiame jį planuoti taip, kad neviršytume 3 proc. deficito BVP“, – teigė I. Ruginienė. 

Mes siekiame tvaraus biudžeto. Siekiame jį planuoti taip, kad neviršytume 3 proc. deficito BVP.

Pasak jos, gyvenant iššūkių kupinu laikotarpiu, gilėjanti klimato krizei, esant neprognozuojamai dirbtinio intelekto plėtrai, nevaržomai augant didžiųjų pasaulinių bendrovių įtakai, plintant ligų grėsmei, blogėjant demografinei situacijai, nuolat brangstant pragyvenimui, Lietuvos žmonių išreikšta politinė valia nedviprasmiškai signalizuoja politinio atsinaujinimo lūkestį.

„Yra neginčijamas įpareigojimas naujai Vyriausybei išmintingai ir efektyviai spręsti šio laikmečio iššūkius. (...) Saugumą matau platesne prasme. Tai nėra tik gynybos klausimai ir ginklų pirkimas, nors tai taip pat šiuo geopolitiniu laikotarpiu yra nekvestionuojamas prioritetas. Lygiai taip pat svarbus ir saugumas šalies viduje – socialinis pagrindas turi būti tvirtas, turime pažaboti nelygybę, viešosios paslaugos turi būti prieinamos visiems. Taip pat ir viešasis saugumas turi būti užtikrintas“, – kalbėjo I. Ruginienė. 

R. Riabovo / BNS nuotr.

Ji žadėjo, kad jos vadovaujama Vyriausybė stabdys privačių sveikatos paslaugų plėtrą, užtikrins deramą jų tinklą regionuose, sieks konkurencingos šildymo kainos, skubiai ieškos lėšų įsteigto Kelių fondo finansavimui.   

Programoje taip pat žadama kadencijos metu nebeįvedinėti naujų mokesčių, išskyrus bankų finansinio stabilumo mokestį, kurio detalės išlieka nežinomos. Programoje įrašytas pažadas stabdyti dyzelino akcizo kėlimą, tačiau sparčiau didinti tabako, elektroninių cigarečių ir alkoholio akcizus.

Naujasis kabinetas atsisako idėjos steigti Regionų ministeriją, tačiau likusioje programoje įsipareigojimai didesne dalimi kartojasi su ankstesnės Gintauto Palucko Vyriausybės pažadais.

Tarp jų – spartesnis pensijų indeksavimas, socialinių ir kitų išmokų, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas, mažesnės eilės gydymo įstaigose, didesnis dėmesys kelių priežiūrai, priemokų už sveikatos draudimu apmokamas paslaugas uždraudimas, geresnės sąlygos verslui.

Užsienio politikoje srityje būsimoji Vyriausybė švelnina retoriką Kinijos atžvilgiu ir deklaruoja siekį normalizuoti diplomatinį atstovavimą su šia valstybe.

Prezidentas ragina valdančiuosius siekti sklandesnio politinio proceso

Prasidedant Seimo rudens sesijai, prezidentas Gitanas Nausėda ragino Vyriausybę formuojančius valdančiuosius tobulinti programines nuostatas, įvertinti jau padarytus darbus bei siekti sklandesnio politinio proceso. Kreipdamasis į parlamentarus, susirinkusius į pirmąjį rudens sesijos posėdį, šalies vadovas pažymėjo, jog šiuo metu svarbiausia, kad vis dar tebesitęsiantį Ministrų kabineto formavimo procesą lydėtų ne politinės ambicijos, o planuojamų darbų leitmotyvas.

„Naujos Vyriausybės formavimas gali – ir turi – tapti proga valdantiesiems patobulinti programines nuostatas, įvertinti padarytus darbus ir siekti sklandesnio politinio proceso“, – teigiama G. Nausėdos sveikinime, kurį Seimui perskaitė šalies vadovo patarėjas Paulius Baltokas.

„Darbus pradėsite nuo XX Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos svarstymo ir tvirtinimo. Viliuosi, kad šią procedūrą lydės ne politinių ambicijų, o planuojamų darbų leitmotyvas“, – pažymi šalies vadovas.

Ypatingas dėmesys – valstybės saugumo klausimui

Sveikinime, skirtame parlamentarams, prezidentas taip pat ragino ypatingą dėmesį skirti krašto apsaugos sistemos stiprinimui bei valstybės saugumo užtikrinimui.

„Linkiu Jums politinę energiją nukreipti ieškant sprendimų tose srityse, kurios šiandien svarbiausios Lietuvos žmonėms. Pirmiausia tai yra krašto apsauga, kuri sudėtingoje geopolitinėje situacijoje reikalauja ypatingo visų mūsų dėmesio“, – rašoma prezidento sveikinime.

„Kad ir kas nutiktų, Lietuvos valstybės saugumas, mūsų laisvė ir nepriklausomybė išlieka svarbiausias tikslas. Kad ir kiek pasikliautume sąjungininkais, pirmiausia mes patys turime dėti pastangas, kad Lietuvos gynyba būtų iš tiesų visuotinė ir nepramušama“, – akcentuoja G. Nausėda.

Ragina spręsti socialinės atskirties, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo problemas

Šalies vadovas taip pat pažymi, jog artimiausiu metu būtina peržiūrėti papildomų pacientų priemokų sistemą, spręsti socialinės atskirties mažinimo problemą bei pasirūpinti tvaraus pensijų pakeitimo normos didinimu.

„Lietuvos žmonės iš Jūsų taip pat tikisi ir sprendimų socialinės atskirties mažinimo, sveikatos apsaugos ir kitose svarbiose srityse. Atėjo metas pripažinti, kad ne tik reikalinga, bet ir būtina papildomų pacientų priemokų sistemos peržiūra. Turime stabdyti nemalonią tendenciją, kai sveikatos paslaugų prieinamumą vis labiau apibrėžia gyventojų finansinės galimybės. Ilgiau atidėlioti reikalingus sprendimus reikštų rizikuoti mūsų žmonių sveikata“, – į parlamentarus kreipėsi šalies vadovas.

„Ir toliau būtina spartinti pensijų indeksavimą. Praktika rodo, kad pasiteisino indeksavimo įtvirtinimas formule. Tikrai galime siekti dar spartesnio, tačiau, pabrėžiu – tvaraus pensijų pakeitimo normos didinimo“, – akcentavo G. Nausėda.