„Pripažinti netekusiu galios Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti sudarymo“, – nurodoma antradienį registruotame Seimo nutarimo projekte.
Kitas nutarimas registruotas dėl šios komisijos išvadų pripažinimo netekus galios.
NSGK pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius antradienį BNS sakė, kad tokiu būdu įgyvendinamas Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kuriuo pripažinta, jog Seimo sprendimas sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ištirti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją ir vėliau patvirtintos šios tyrimo išvados prieštaravo Konstitucijai.
Pasak R. Sinkevičiaus, NSGK gavo Seimo valdybos pavedimą įgyvendinti KT nutarimą.
„Konstitucinis Teismas nusprendė, kad ji (laikinoji Seimo tyrimo komisija – BNS) buvo sudaryta neteisėtai, todėl jos nutarimas yra neteisėtas. Tai formaliai čia yra tik teisinis kazusas toks, kad kaip įgyvendinti dabar Konstitucinio Teismo sprendimą. Tai reiškia – prieš tai buvusius sprendimus reikia atšaukti. Komitete mes apsvarstėme ir nusprendėme va tokį kelią, kito kelio nelabai žinome“, – BNS sakė parlamentaras.
Anot jo, nepaisant to, kad nutarimo projektą pasirašė trys politikai, „komitetas visumoje jam pritarė bendru sutarimu“.
R. Sinkevičiaus teigimu, komisijos atšaukimas anuliuoja komisijos darbą, kadangi Konstitucinis Teismas tokią išvadą padarė.
„Mes nenorėtume galbūt jo anuliuoti, gal palikti archyvui, ateities kartoms, bet jis ir šiaip liks archyve ateities kartoms, bet jis yra neteisėtas“, – sakė jis.
Šių metų birželį KT konstatavo, kad 2023 metų spalį Seimas, formuluodamas tyrėjams užduotis, o vėliau patvirtindamas jų išvadas, pažeidė konstitucinio atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus.
Anot šio teismo, Seime sudarant VSD pranešėjo informacijos tyrimo komisiją ir jai formuluojant užduotis, nebuvo nustatytos aiškios parlamentinio tyrimo ribos.
Tokiu būdu sudarytos prielaidos komisijai pačiai pasirinkti atliekamo tyrimo klausimus ir ieškoti kitų institucijų, jų pareigūnų ir asmenų galbūt padarytų pažeidimų, nusikalstamų veikų, užuot surinkus reikalingą informaciją problemai spręsti ir pateikus siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo.
Be to, KT pažymėjo, kad Seimo tyrimui pirmininkavo asmuo – Vytautas Bakas – 2019 metais vadovavęs vieno iš kandidatų į prezidentus – Sauliaus Skvernelio – rinkimų štabui, todėl pagal suformuluotą Seimo pavedimą jis turėjo aiškintis, ar VSD rinko informaciją apie jį patį.
Kaip rašė BNS, praėjusios kadencijos valdantieji tyrė buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus informaciją apie galimą neteisėtą duomenų rinkimą ir jų pateikimą tretiesiems asmenims, galimą baltarusiškų trąšų verslo įtaką prezidentui Gitanui Nausėdai.
Šios komisijos veikloje tuometiniai opozicijos atstovai, dabar esantys valdžioje, dalyvauti atsisakė, jie ir kreipėsi į KT.
Po penkis mėnesius trukusio tyrimo pernai kovą Seimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.
Komisija teigė gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšų verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.
Komisija taip pat skelbė surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.
Tyrėjų teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma tuomečiam VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.
Išvadose taip pat konstatuota, kad 2019 metais D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.
Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.
Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltino Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu.
Anot jų, Seimo komisija, darydama išvadas, neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.
Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Ši konstatavo, kad atliekant parlamentinį tyrimą pažeistas Seimo statutas, Politikų veiklos etikos kodeksas.
Pats G. Nausėda visuomet kategoriškai neigė prašęs VSD tikrinti jo aplinką.
Naujausi komentarai