Lietuvos ir Ukrainos diplomatijos vadovai Kęstutis Budrys bei Andrijus Sybiha Briuselyje dėl to pasirašė bendrą deklaraciją.
Joje numatyta, kad Lietuva skirs daugiau nei 10 mln. eurų paramos iniciatyvoms, susijusioms su vaikų grąžinimu, psichologine ir medicinine reabilitacija, globos sistemos stiprinimu ir atsakomybės už nusikaltimus užtikrinimu.
Ši parama bus nukreipta į konkrečius projektus, kurie padės vaikams grįžti namo, atsigauti po patirtų traumų ir saugiai integruotis į bendruomenes.
„Ukrainos vaikų likimas yra mūsų vertybių išbandymas. Deportacijos ir bandymai ištrinti jų tapatybę – brutali Rusijos agresijos dalis. Lietuva stovės Ukrainos pusėje ne tik žodžiais, bet ir realiais sprendimais, investicijomis ir ilgalaikiais įsipareigojimais“, – sakė K. Budrys.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad šalis dokumentuoja tūkstančius atvejų, kai į Rusiją neteisėtai išvežami vaikai. Kyjivas šią praktiką vadina viena jautriausių humanitarinių krizių.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas 2023-iaisiais išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimų, argumentuodamas, kad jis yra atsakingas už neteisėtą ukrainiečių gyventojų, įskaitant vaikus, deportaciją ir neteisėtą jų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją.
Praėjusių metų pabaigos duomenimis, oficialiai Rusija deportavo arba priverstinai perkėlė apie 20 tūkst. ukrainiečių vaikų.
„Kremlius tyčiojasi iš paliaubų ir bandymų siekti taikos Ukrainoje“
Lietuvos diplomatijos vadovas K. Budrys sako, kad Kremlius tyčiojasi iš JAV lyderio Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) paskelbtų trijų dienų Ukrainos ir Rusijos paliaubų bei bandymų siekti taikos.
„Rusija tyčiojasi iš bet kokių pasiūlymų pasiekti paliaubas ir taiką. Karo spektaklis Raudonojoje aikštėje buvo vienintelis prezidento Putino interesas, susijęs su paliaubomis. Tai yra apgaulė“, – pirmadienį Briuselyje prieš ES Užsienio reikalų tarybą žurnalistams kalbėjo ministras.
Pasak jo, privalu toliau išlaikyti politinį spaudimą Maskvai, o tam pasitarnautų stiprus 21-asis Bendrijos sankcijų paketas.
D. Trumpas apie paliaubas paskelbė penktadienį, teigdamas, kad abi pusės susitarė trims dienoms nuo šeštadienio nutraukti visus kinetinius karo veiksmus, taip pat apsikeisti po 1 tūkst. belaisvių.
Ukrainos oro pajėgų duomenys parodė, kad tolimojo nuotolio Rusijos dronų smūgių, palyginti su laikotarpiu prieš paliaubas, sumažėjo, tačiau pareigūnai vis tiek pranešė apie nukentėjusiuosius.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Kremlius toliau vykdo puolamąsias operacijas.
Pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po Maskvoje vykusio sumažinto masto parado tikino, kad karas Ukrainoje rimsta.
K. Budrio teigimu, Europa tokių pareiškimų neturėtų vertinti rimtai.
„Turėtume rimtai vertinti tai, kas iš tikro vyksta, tai, kad Rusija iškart po to, kai pasiūlė paliaubas, jas pažeidė“, – tikino ministras.
Kremliaus šeimininkas taip pat pasiūlė ilgametį savo sąjungininką ir draugą, buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroederį (Gerhardą Šrioderį) kaip tarpininką kare Ukrainoje.
82 metų G. Schroederis išliko artimas Kremliaus lyderiui ilgą laiką po to, kai paliko postą, ir nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, laikėsi atokiau nuo daugumos Vakarų lyderių.
K. Budrys į tokį siūlymą sureagavo neigiamai bei tikino, jog nevertėtų kalbėti apie asmenis, galinčius vykdyti dialogą su Maskva. Jo teigimu, svarbu toliau išlaikyti spaudimą.
