IŠSKIRTINIS PREZIDENTO INTERVIU: VILNIUJE TIKIUOSI PAMATYTI IR V. ZELENSKĮ

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi kitą savaitę per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje pamatyti ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, nepaisant to, kad šis grasina neatvažiuoti, jeigu negaus kvietimo pradėti stojimo į aljansą. Taip pat šalies vadovas turi informacijos, jog „Wagner“ stovyklavietės Baltarusijoje rengiamos. Sako, teks grįžti prie Lietuvos nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suvienodinimo, nes „Wagner“ kariai gali apsimesti nuo režimo bėgančiais baltarusiais, praneša LNK.

Taip pat išskirtiniame prezidento interviu – apie NATO viršūnių susitikimo tikslus, Vilniaus išpuošimą su atnaujintais gėlynais ir be senų troleibusų, galiausiai – kur po visų renginių G. Nausėda šią vasarą planuoja atsipūsti.

– Gerbiamas prezidente, iki NATO viršūnių susitikimo liko savaitė. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad oficialus kvietimas Ukrainai prisijungti prie aljanso svarstomas nebus. O Ukrainos prezidentūra sako, kad tada Volodymyras Zelenskis ir neatvažiuos. Kokiu atveju laikytumėte tai istoriškai geru susitikimu arba istoriškai blogu susitikimu?

– Manau, kad tiek NATO organizacijai reikalinga Ukraina, tiek Ukrainai reikalinga NATO parama. Tikiuosi, kad ir Ukrainos perspektyvų klausimu bus tartas aiškus ir suprantamas žodis. Tiek Ukraina, tiek ir visos NATO valstybės supranta, kad pakvietimas ir prisijungimas prie NATO karo metu reiškia tiesioginį įsitraukimą į karą ir NATO sutarties 5-ojo straipsnio aktyvavimą. Kita vertus, laikyčiau nepasisekimu, jeigu būtų pakartota senoji formulė, kad NATO durys atviros, tačiau neparodyta, kaip pro jas įeiti. Todėl Ukraina teisėtai reikalauja, kad būtų pasiųstas labai aiškus signalas ir realiai parodyta, kaip prie NATO priartėti. Svarstysime saugumo garantijų klausimą, svarstysime tiesioginius, didesnius paramos Ukrainai paketus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Esate sakęs, kad per NATO viršūnių susitikimą viena iš temų bus ir „Wagner“ galimas atsikraustymas į Baltarusiją. Šią savaitę pasirodė palydovinės nuotraukos, kurios neva užfiksavo stovyklas, bazes, kurios galėtų talpinti apie 8 tūkst. karių. Jums žinoma apie tai?

– Mes turime informacijos, kad rengiamas taktinių branduolinių ginklų dislokavimas. „Wagner“ stovyklavietės taip pat rengiamos, tačiau dar tikrai neturiu informacijos, kad jos būtų pildomos. Bet kuriuo atveju, saugumo situacijos regione tai negerina. Negerina tiek ir paties diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos situacijos. Jeigu jau su Prigožinu nesusitvarko Rusijos prezidentas Putinas, tai kodėl turėtų susitvarkyti Lukašenka? Šis aspektas tikrai lieka svarbus, mes ir toliau seksime situaciją Baltarusijoje. Mes jau ėmėmės planų Valstybės gynimo taryboje, kad būtų sustiprinta prie sienų priedanga. Ir žvalgybine prasme mes taip pat suaktyvinome savo darbą. Šitoje vietoje norėtųsi prisiminti tą ne seną, atmestą veto. Prezidentas vetavo įstatymą, nustatydamas ir teigdamas, kad turėtume taikyti vienodą teisinį rėžimą tiems žmonėms, kurie atvyksta iš Rusijos ir Baltarusijos. Valdančioji dauguma šitą veto atmetė ir dabar stovi prie suskilusios geldos. Manau, prie šio klausimo reikės grįžti artimiausiu metu. Tokiu būdu yra prisiimama visiška atsakomybė už tai, kad galbūt vieną gražią dieną prie mūsų sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybe apsiginklavę žmonės, už kurių drabužių slėpsis tie patys „Wagner“ kariai.

Valdančioji dauguma šitą veto atmetė ir dabar stovi prie suskilusios geldos.

– Esate sakęs, kad ir migrantais gali apsimesti.

– Viskuo gali apsimesti. Tie vaikinai turbūt neturi jokių skrupulų. Tinkamose rankose gali būti panaudoti piktiems kėslams.

– Matome, kad dėl NATO susitikimo yra tvarkomos gatvės, tvarkomi gėlynai, dažomi stulpai, kabinamos vėliavėlės. Kaip vertinate, ar gerai, kad mes taip gražinamės, ar tai labiau kaimo kompleksas?

– Džiaugiuosi, kad žolės dažyti nereikia. Lietus pasirūpino, kad Vilnius ir visa Lietuva patapo vėl natūraliai žali. Kalbant apie troleibusus, tai norėčiau, kad tie senieji troleibusai iš garažų nebesugrįžtų. Kad mūsų gatvėse važinėtų tik nauja technika. Mums iš tikrųjų rūpi, mes iš tikrųjų norime pasinaudoti šia istorine galimybe parodyti, koks gražus yra Vilnius, kokia graži yra Lietuva. Manau, kad tikrai turime, ką parodyti. Manau, kad valstybių vadovai, jų delegacijos, 2 tūkst. akredituotų žurnalistų, 2,4 tūkst. svečių tai pamatys, įvertins, tačiau tai bus tik viena reikalo pusė. Kita pusė – susitikimo turinys. Tai bus tikrai turiningas susitikimas. Tikiu, kad visose srityse mes žengsime tolyn.

– Buvo daug dramos dėl Vokiečių brigados. Vokiečių gynybos ministras pareiškė, kad vis dėl to atvyksta ta brigada. Kaip manote, tai galėjo būti dėl Gabrieliaus Landsbergio aštrios retorikos ar nepaisant jo aštrios retorikos?

– Aštri retorika čia tikrai nepadeda. Aštri retorika arba mėginimai kaltinti tuos, kurie sprendžia dėl savo resursų skyrimo šaliai. Juk vokiečiai turėjo nuspręsti, ką suteikti Lietuvai, o ne Lietuva dovanojo Vokietijai kažką. Žinoma, reikia kitokios retorikos, reikia kitokio bendradarbiavimo. Reikia aiškaus patikinimo, kad mes pasitikime savo partneriais.

– Galbūt reikėtų užtvirtinti sutartimi, nauju komunikatu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu? Neturite tokių planų?

– Bet kokie nauji dokumentai reikštų, kad mes dar kartą prašome juos krauju pasirašyti ant kažkokių dokumentų. Kartoju, mes pasitikime didžiausia mūsų sąjungininke Vokietija. Pasitikime nuo pat tų dienų, kai ji ėmėsi lyderystės vadovauti IFP Lietuvoje. Nuo to laiko mes ne kartą turėjome įsitikinti, kad ji rimtai žiūri į savo įsipareigojimus. Nematau pagrindo, kodėl mes turime vėl imtis kažkokių dokumentų. Čia yra abipusio pasitikėjimo klausimas, kuris geriausiai įrodomas ne popieriais, o darbais.

– Seimas ėmėsi mokesčių reformos. Kokia turėtų būti mokesčių reforma, kad jus tenkintų, kad ją pasirašytumėte?

– Tai turi būti socialiai teisinga mokesčių reforma. Nebegaliu eilinį kartą girdėti to, kad mums vėl reikia kažką padaryti, o prie socialinio teisingumo grįšime kažkada ateityje. Mes jau gyvename 19 metų po įstojimo į Europos Sąjungą ir ne be pagrindo didžiuojamės, kad per tą laiką augome vienu iš sparčiausių tempų Europos Sąjungoje. Tikrai įspūdinga, ką mes padarėme. Tačiau tą turi pajusti visos visuomenės grupės. Kai kalbame, kad reikia kažką pataisyti, turime taisyti ne silpniausių visuomenės narių atžvilgiu. Matau ir teigiamų, ir neigiamų šitos reformos aspektų. Manau, kad progresyvumo principas gyventojų pajamų mokesčių sistemoje yra teisingas. Tačiau pajamų ribos nustatymas yra toks didelis, kad atrodo, kad mes eilinį kartą gudraujame ir bandome palengvinti mokesčių naštą tiems, kurie gyvena labai pasiturinčiai. Tuo tarpu individualių veiklų apmokestinimas nuo 15 iki 20 proc. kerta kaip tik per tą sluoksnį, kuris savo sunkiu darbu uždirba ne tokias įspūdingas pajamas ir svarbiausia prisiima didelę savo veiklos riziką. Yra tam tikrų perspaudimų.

– Kokie jūsų atostogų planai? Turbūt po NATO susitikimo rasite laiko atsipūsti.

– Aš jau per penkerius metus pamiršau, ką reiškia atostogos. Jeigu kalbame rimtai, kartas nuo karto pavyksta išvažiuoti į kitą Lietuvos vietą. Bet dažnai tos atostogos būna susiję su tam tikrais dalykais, kurie yra ir mano kaip prezidento funkcijos – susitikti su žmonėmis, bendruomenėmis. Man tai teikia malonumą, man tai yra poilsis. Atostogos prezidentui nėra numatytos, kaip ir kitiems valstybės pareigūnams. Visada būsiu Lietuvoje, jeigu reikės parašo, niekur toli neišvyksiu. Toks dabar etapas, iššūkių ir rizikų yra labai daug, todėl būti toli nuo Tėvynės ir mėgautis vasaros malonumais, deja, ne man.

– Užsiminėte, kad neseniai buvote susitikęs su V. Zelenskiu, esate artimą ryšį užmezgę. Kokia jo būsena, kaip ji keitėsi nuo karo pradžios?

– Matau, kaip žmogus subrendo ir taip įsivažiavo į savo pareigas. Šiandien tai yra žmogus-laisvės simbolis. Net neabejoju, kad jis priims tuos sprendimus, kurie yra naudingi Ukrainai.

– Ir tikitės, kad kitą savaitę su juo pasimatysite Vilniuje?

– Aš labai to tikiuosi. Ir mes apie tai kalbėjome susitikimo metu.