J. SABATAUSKAS: MOKYKLŲ DIREKTORIŲ ATRANKOS TVARKA PRASILENKIA SU REALYBE

Šimtai Lietuvos mokyklų, neturinčių nuolatinių vadovų, – aiškus signalas, kad direktorių atrankos tvarka prasilenkia su realybe, ir valdantieji šią problemą turėtų spręsti nedelsiant, teigia Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas.

Pasak socialdemokrato, susiklosčiusi situacija – kritinė: savivaldybių duomenimis, iki spalio 1 d. buvo paskelbti 159 konkursai eiti švietimo įstaigų vadovų pareigas, tačiau pavyko išrinkti 60 įstaigų direktorius. Beveik 100 konkursų, pasak J. Sabatausko, sužlugo.

„Kai kur net neatsiranda norinčių kandidatuoti į mokyklos direktorius. Atsakomybė čia didžiulė, ypač po etatinio apmokėjimo įvedimo, o kandidato kompetencijų vertinimo kriterijai labai sudėtingi. Ką reiškia mokyklai dirbti be nuolatinio vadovo? Nukenčia viso darbo organizavimas, sudėtinga ir mokytojams, krinta mokinių mokslo kokybė. Valdantieji turi nedelsdami taisyti situaciją: peržiūrėti atrankos kriterijus, įvertinti direktorių atsakomybių ir savarankiškumo ribas”, – teigia J. Sabatauskas.

Kelerius metus iš eilės „valstiečiai“ neišpildo savo duotų pažadų dėl mokytojų atlyginimų. Negalima daugiau rizikuoti ir taip jau neblizgančia lietuviška švietimo kokybe.

Politikas laikosi nuomonės, kad kelerius metus tebesitęsiantys valdančiųjų ir švietimo bendruomenės nesutarimai artėja prie kritinės ribos. J. Sabatausko žodžiais, „valdantieji jau ne kartą apgavo švietimo bendruomenę“.

„Kelerius metus iš eilės „valstiečiai“ neišpildo savo duotų pažadų dėl mokytojų atlyginimų. Negalima daugiau rizikuoti ir taip jau neblizgančia lietuviška švietimo kokybe. Nacionalinę idėją „mokytojas – prestižinė profesija“ valdantieji, panašu, pavertė parodija. Tai liudija ir tolimesni jų žingsniai – biudžete vėl nepaisoma parašais patvirtintų valdžios susitarimų su mokytojais“, – primena J. Sabatauskas.

Praėjusių metų žiemą, maždaug mėnesį, streikavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai. Streiko metu atsistatydino tuometė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Apie streikus švietimo bendruomenės atstovai užsimena ir šiemet.

Šių metų spalio 15 d. Seimas pradėjo svarstyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Aušros Papirtienės parlamentarų grupės vardu pateiktas Švietimo įstatymo pataisas, primena ELTA. Jomis siūloma keisti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką taip, kad labai gerai ir gerai dirbantys švietimo įstaigų vadovai turėtų galimybes stabiliai dirbti mažiausiai 10 metų.

Po pateikimo įstatymo pataisas parėmė 85 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 16 parlamentarų. Seimas taip nutarė paprašyti Vyriausybės išvados ir jos sulaukęs projektą toliau Seimo plenariniame posėdyje ketina svarstyti lapkričio 21 d.

Beje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija irgi siūlo keisti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką. Pakeitimus ruošia ministro Algirdo Monkevičiaus sudaryta darbo grupė.  

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis nustatyta švietimo įstaigų vadovų penkerių metų kadencija.