KAS LIKO IŠ RINKIMŲ REVOLIUCIJOS SCENARIJAUS

Nauja: rinkimų komitetai taps juridiniais asmenimis ir vadinsis politiniais komitetais, keisis merų galios, atsiras partijų analitinių centrų. Vis dėlto daug žadėtų pakeitimų liko už borto.

Reikia plataus sutarimo

Užsimota buvo plačiai: revizuoti visų rinkimų sistemą ir organizavimo tvarką. Po daugiau kaip metus trukusio politikų, politologų ir visuomenės karštų diskusijų maratono su rinkimais susijusių įstatymų paketas Seime priartėjo prie finišo tiesiosios, jei tik planams juos priimti šioje pavasario sesijoje nesutrukdys tarp valdančiųjų ir opozicijos kilęs konfliktas.

Antradienį po svarstymo pritarta Rinkimų kodeksui ir didžiajai daliai kitų su rinkimais susijusių pataisų. Beliko paskutinis žingsnis iki šio naujo Lietuvoje dokumento priėmimo. Didžiuliame 194 straipsnių dokumente sutrauktos visų rinkimų taisyklės, tad atskirų įstatymų dėl Seimo, savivaldos, prezidento, Europos Parlamento (EP) rinkimų, politinių kampanijų finansavimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nebeliks. Vienu paketu su Rinkimų kodeksu birželio pabaigoje planuojama priimti ir Politinių organizacijų, Referendumo, Vietos savivaldos įstatymus.

Po tokios kapitalinės peržiūros tikimasi prie šių klausimų ilgai negrįžti. „Didžiausia šios reformos vertė – įtvirtinsime visus rinkimų įstatymus viename Kodekse, kuris turės konstitucinio įstatymo statusą. Vadinasi, nebus galimybės prieš rinkimus politinei daugumai staiga imti ir koreguoti rinkimų taisykles, kaip jau daug kartų matėme: viena antrus turus vienmandatėse apygardose panaikino, kita bandė balsų kartelę nuleisti, trečia finansavimo taisykles keisti. Dabar bus žymiai daugiau stabilumo ir mažiau manipuliacijų, o tai demokratiniam procesui be galo svarbu“, – pabrėžia darbo grupei rinkimų sistemos ir reglamentavimo pertvarkos projektui parengti vadovavęs konservatorius Andrius Vyšniauskas. Beje, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir buvo Rinkimų kodekso parengimo iniciatoriai. Tokia idėja sklandė jau seniai, tačiau vis pritrūkdavo politinės valios.

Net po ilgų diskusijų ir kompromisų paieškų projektas sulaukė daugybės pataisų, taip pat ir iš Vyriausybės. Tarp jų buvo ir siūlymas iš Kodekso išbraukti procedūrinius klausimus, paliekant tik esmines nuostatas, kad vėliau sumanius ką keisti  būtų paprasčiau. Vis dėlto Seimas balsuodamas jį, kaip, beje, ir daugybę kitų Vyriausybės ir Seimo narių siūlymų, atmetė.

„Taip siūlo Teisingumo ministerija. Nesutinku su jos požiūriu, kad reikia kepti kuo daugiau įstatymų ir, jei tik atsiranda naujas siūlymas, juos keisti. Rinkimų įstatymai neturi būti nuolat kaitaliojami, o jei mūsų demokratiniam procesui reikia kokios pataisos, turime siekti plataus politinių jėgų sutarimo“, – mano A.Vyšniauskas. Konstituciniam įstatymui, toks yra ir Rinkimų kodeksas, priimti reikia 71 balso, o pakeisti – ne mažiau nei trijų penktadalių Seimo narių, tai yra net 85.

Užstatai mažėja, pervesti mažesnes ir stambesnes sumas piliečiams taps daug lengviau.

Laukia pokyčiai

Didžiausi pokyčiai – savivaldybių tarybų rinkimuose. Esminės permainos laukia rinkimų komitetų. „Lig šiol jie buvo kaip vaiduokliai: įsiregistruodavo prieš rinkimus, o iš karto po jų teisiškai nustodavo egzistuoti, nors buvo frakcijos tokiais pavadinimais, su jais susiję juridiniai asmenys net rinkdavo paramą, kartais net politinę reklamą skleisdavo. Bet viskas būdavo be konkretumo ir be jokios atsakomybės. Dabar juos aiškiai įtraukiame į politinę sistemą, jie taps juridiniais asmenimis, vadinasi, įgis daugiau atsakomybės, kartu ir teisę normaliai sąžiningai veikti ne tik prieš rinkimus. Nuo to politinė sistema tikrai gerokai sustiprės“, – mano A.Vyšniauskas.

Kadangi šios organizacijos jau nebus susijusios tik su rinkimais, keičiamas ir jų pavadinimas – jie taps politiniais komitetais. Jų veikla kartu su partijomis bus reglamentuojama Politinių organizacijų įstatyme, lig šiol vadintame Politinių partijų įstatymu. Beje, tiek partijų, tiek rinkimų komitetų pavadinimuose nebus galima vartoti fizinių asmenų vardų ir pavardžių, taip pat bet kokio egzistuojančio juridinio asmens pavadinimų.

Rinkimuose į EP norinčiam dalyvauti politiniam komitetui įsteigti reikės bent 1 tūkst. steigėjų, o į savivaldybių tarybas ir merus – 0,1 proc. tos savivaldybės gyventojų, bet ne mažiau nei dvigubas jos tarybos narių skaičius (pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje – 580, Kauno miesto – 289, Klaipėdos miesto – 149). Komitetai, kaip ir partijos, turės būti įsteigtos iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, t.y. likus pusei metų iki rinkimų.

Partijų atstovai tikina, kad taip vienodinamos partijų ir komitetų sąlygos siekti valdžios. Tačiau kaip rinkimų komitetų kandidatai merais tapę politikai kritikuoja, kad tai greičiau bandymas silpninti konkurentus. Komitetus užgula naujos prievolės, bet ne teisės, pavyzdžiui, gauti valstybės biudžeto asignavimų, kokių gauna partijos. Arba, pavyzdžiui, norint įsteigti partiją reikia 2 tūkst. steigėjų, t.y. 0,07 proc. gyventojų, o rinkimų komitetą – 0,1 proc. savivaldybės gyventojų.

Keisis merų galios

Artėja prie finišo ir Vietos savivaldos įstatymo projektas dėl merų statuso ir galių. Pagal naują modelį savivaldybėje veiktų dvi institucijos: taryba – kaip atstovaujamoji ir tiesiogiai išrinktas meras – kaip vykdomoji.

Pokyčių prireikė, kai Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad esama merų rinkimo tvarka ir jų įgaliojimai prieštarauja Konstitucijai. Seimas Konstitucijoje jau įteisino tiesioginius mero rinkimus. Dabar įstatymu bus įteisinti ir jų įgaliojimai.

Rinkimų kodekse merų rinkimų tvarka nesikeičia: meras būtų renkamas ketverių metų kadencijai dviem turais vienmandatėje apygardoje, kuri sutaptų su savivaldybės teritorija.

Vyriausybė buvo pateikusi siūlymą, kad meras nebūtinai turėtų būti tos savivaldybės gyventojas. „Negi važinės iš kitur?“ – retoriškai klausė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. Komiteto manymu, reikalavimai kandidatui į merus neturėtų skirtis nuo savivaldybės tarybos narių.

Trojos arkliai?

Dar viena naujovė, įteisinta Politinių organizacijų įstatyme, – galimybė partijoms steigti vakarietiško pavyzdžio analitinius centrus, kurie vykdytų su partija susijusią analitinę ir tiriamąją šviečiamąją veiklą. „Analitiniai centrai – gėris. Demokratinė sistema reikalauja kompetencijos, todėl reikia mokyti piliečius ir partijas. Tokie centrai leidžia knygas, rengia analitines medžiagas, padeda partijoms priimti teisingus sprendimus“, – mano konservatorius Kęstutis Masiulis.

Politikas priminė, kad Vokietijoje jie atsirado po Antrojo pasaulinio karo, kai jį pralaimėjusiai šaliai reikėjo pasidaryti išvadas ir mokyti žmones, nes jei jie politiškai neraštingi, gali vėl atsirasti fašizmas. Dabar Vokietijoje tokių centrų sistema labai išplėtota, o kiekvienas pilietis kartą per penkerius metus turi teisę gauti finansavimą mokytis politinių dalykų ir tam netgi galima imti dviejų savaičių atostogas. Centrai veikia ir tarptautiniu mastu, padeda stiprėti ir kitų šalių demokratijoms, pavyzdžiui, ir Lietuvoje gerai žinomas Konrado Adenauerio fondas.

Tačiau analitinių centrų finansavimas Seimo nariams sukėlė daug abejonių. Jie būtų finansuojami iš partijų pinigų, gautų iš leidybos, renginių bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių, atlyginimo už paslaugas, ES ar NATO valstybėse įsteigtų politinių fondų lėšų, o gyventojai galėtų jiems pervesti 1,2 proc. savo sumokamo gyventojų pajamų mokesčio.

Vis dėlto, kritikavo opozicijos atstovė Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė, leidžiant šiuos centrus finansuoti politiniams fondams, bus apeitas draudimas juridiniams asmenims finansuoti partijas. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vertinimu, taip būtų atvertas kelias neaiškios kilmės lėšoms patekti į Lietuvos partinę sistemą. S.Šedbaras tikina, kad į STT pastabas atsižvelgta ir numatyti papildomi kontrolės mechanizmai, pavyzdžiui, lėšas priimti bus galima tik iš tų, kurie VRK bus įtraukti į Patikimų politinių fondų sąrašą.

Kritika: A.Širinskienei abejonių sukėlė leidimas politiniams fondams skirti pinigų analitiniams centrams, nes esą bus apeitas draudimas juridiniams asmenims finansuoti partijas. / L. Balandžio nuotr.

Užstato dydis

Keisti Konstituciją prireikė ne tik dėl merų, bet ir dėl dar vieno siūlymo: kandidatuoti į Seimą bus galima nuo 21-ų, o ne nuo 25-erių. Kartelė gerokai nuleista, nors buvo siūlymų leisti kandidatuoti nuo aštuoniolikos metų.

Rinkimų kodekse atsižvelgta į siūlymus mažinti rinkimų užstatus. Socialdemokratai siūlė užstatą asmenims, kurių pareigos nesuderinamos su savivaldybių tarybos nario, sumažinti bent iki penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU), mažinti juos ir Seimo rinkimuose. Julius Sabatauskas kritikavo, kad lig šiol galiojantys užstato dydžiai, ypač savivaldos rinkimuose, tiesiog drakoniški. Panoręs kandidatuoti į savivaldybės tarybą asmuo, jei jo dabartinis darbas nesuderinamas su tarybos nario pareigomis (pavyzdžiui, jis yra savivaldybei pavaldžios įstaigos vadovas) turėjo sumokėti dešimties VMDU dydžio užstatą, tai šiandien būtų per 16 tūkst. eurų. O jei aukoji daugiau kaip 12 eurų, jau buvo privalu deklaruoti pajamas ir turtą.

Pagal naujus teisės aktus savivaldos rinkimuose užstatai dėl nesuderinamų pareigų mažėtų nuo dešimties iki dviejų VMDU, o Seimo, EP daugiamandatėje rinkimų apygardoje vienam kandidatų sąrašui nuo dešimties iki penkių VMDU.

„Užstatai mažėja, pervesti mažesnes ir stambesnes sumas pileičiams taps daug lengviau, o partijų finansavimo skaidrumas nuo to visiškai nenukenčia“, – numatytus pokyčius vertina A.Vyšniauskas.

Rinkimų kodekse numatyta ir daugiau rinkimų tvarkos pokyčių, pavyzdžiui, nebebus draudžiama politinė reklama dieną prieš rinkimus, nes iki šiol galiojantis draudimas, pasak įstatymo iniciatorių, pasenęs ir realiai neatitinkantis šių laikų realybės, kurią reikšmingai keičia socialiniai tinklai. Politinė reklama ir toliau būtų draudžiama rinkimų dieną.

Kas liko už borto

Vis dėlto daugybės revoliucingų siūlymų keisti rinkimų tvarką ir taisykles galutiniame dokumente neliko. Karščiausios diskusijos vyko dėl Seimo rinkimų sistemos reformos. Buvo siūlymų Seimą rinkti naudojant tik proporcinio atstovavimo rinkimų sistemą, bet padalijus į kelias daugiamandates apygardas. Tokią sistemą naudoja ir mūsų kaimynės: Latvijos teritorija padalyta į penkias daugiamandates apygardas, Estijos – į dvylika, gerokai didesnė Lenkija – į 41.

A.Vyšniauskas pasakoja, kad darbo grupėje vyko klausymai, daug diskutavo su visuomene, skirtingomis partijomis, politologais: „Pirminė nuomonė buvo, kad gal reikia keisti sistemą, bet diskusijose pamatėme, kad tam nėra plataus politinių jėgų pritarimo. Jei jo nėra, neiname į Seimo salę su tokiu siūlymu. Rinkimų įstatymų atveju turi būti toks principas.“

Stabiliau: pasak A.Vyšniausko, priėmus Rinkimų kodeksą nebus galimybės prieš rinkimus politinei daugumai staiga imti ir koreguoti rinkimų taisykles, kaip jau daug kartų matėme. Dabar bus daugiau stabilumo ir mažiau manipuliacijų. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Diskusijos jau seniai verda ir dėl balsavimo internetu, bet, pasak A.Vyšniausko, artimiausiuose nei savivaldos, nei Seimo rinkimuose jo dar nebus. Nuspręsta palaukti galimybių studijos, kurią VRK rengiasi užsakyti, išvadų, o tada tęsti diskusijas.

Diskutuota ir dėl Seimo rinkimų kartelės nuleidimo. „Reikia suprasti, kad kartelės nuleidimas didina parlamento fragmentaciją: 1 proc. sumažintas barjeras reiškia plius dvi politines partijas“, – aiškina A.Vyšniauskas.

Jeigu 2019-ųjų gruodį, iki rinkimų nelikus nė metų, tuomečiams valdantiesiems būtų pavykę nuleisti Seimo rinkimų kartelę iki 3 proc., dabar parlamente būtų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcija, nebūtų užribyje likę ir „socialdarbiečiai“, tad politinės jėgos būtų išsidėsčiusios visai kitaip.

Kartelės nuleidimo iniciatoriai – LLRA-KŠS teikė ir dar vieną siūlymą. Pasak Ritos Tamašunienės, tarptautinių organizacijų ataskaitose Lietuva kritikuojama dėl per aukšto rinkimų slenksčio tautinių mažumų partijoms, nes tai sumažina jų galimybę patekti į parlamentą, tad ji siūlė partijų, tarp kurių narių ir valdymo organuose yra ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai ne lietuvių tautybės asmenų, nuleisti kartelę iki 3 proc. Seimas tam nepritarė. A.Vyšniausko nuomone, jei nebūtų vienmandačių apygardų, kuriose mažosios partijos įgyja galimybę būti atstovaujamos, gal būtų galima svarstyti apie barjero sumažinimą joms iki 4 proc., bet dabar dauguma parlamentarų tokios būtinybės nemato.

Referendumo kartelė liks aukšta

Po pusantrų metų pagaliau turėsime ir Referendumo įstatymą. Tokia, švelniai tariant, keista pauzė ištiko, nes praėjusios kadencijos valdančioji dauguma priėmė naujos redakcijos Referendumo įstatymą nesilaikydama konstituciniam įstatymui privalomos priėmimo tvarkos. KT pagal priėmimo tvarką jį pripažino nekonstituciniu. Vadinasi, senojo Referendumo įstatymo neliko, nes priimta nauja redakcija, o naujas prieštaravo Konstitucijai.

„Pataisos užtruko dėl dviejų priežasčių: paveldėjome KT sprendimą ir buvusios Vyriausybės neveikimą šiuo klausimu, antra, kadangi rengėme visų rinkimų ir referendumo bendrą pertvarką, kurią reikia suderinti tarpusavyje ir priimti vienu paketu, tad pasirinkta palaukti“, – aiškina A.Vyšniauskas.

Vis dėlto siūlymai mažinti kartelę referendumui surengti liko neišgirsti. „Darbietis“ Aidas Gedvilas piktinosi, kad valdantieji bijo savo žmonių, nes įstatyme liko nuostata, kad referendumui būtina surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčiųjų parašų, o jis bus laikomas įvykusiu, jei balsuos daugiau kaip pusė turinčiųjų balsavimo teisę. Opozicijos atstovas primena: valdančioji koalicija šiuose rinkimuose surinko mažiau kaip 40,7 proc. balsų, o rinkimuose dalyvavo 47,8 balsavimo teisę turinčių piliečių. Vadinasi, už valdančiuosius balsavo vos 19,5 proc. visų rinkėjų, bet jie sako atstovaujantys tautai.

„Realiai piliečiai neturi galimybės realizuoti savo lūkesčių per referendumą, o paskui stebimės, kad vyksta didžiuliai mitingai, kurie baigiasi ne taip, kaip turėtų būti demokratinėje valstybėje. Baiminamasi, kad referendumus gali panaudoti populistai. Nustokime būti paranojikai“, – sako A.Gedvilas.

Vis dėlto po svarstymo Seimo nariai tokioms nuostatoms pritarė.

Tad iki galutinio balsavimo už Rinkimų kodeksą ir su juo susijusius įstatymus lieka visai nedaug. Delsti negalima – juos reikia priimti dar šioje pavasario sesijoje, nes rugsėjį bus likęs pusmetis iki savivaldos rinkimų, kai nebegalima keisti rinkimų taisyklių. Bent jau ligšioliniai balsavimai rodo, kad palaikymo Seime turėtų užtekti. Tiesa, kai kurie opozicijos politikai neslepia, kad palaiko projektus tik todėl, kad nėra laiko ginčams.

Tarptautinių organizacijų rekomendacijose pabrėžiama, kad svarbios rinkimų teisės nuostatos neturėtų būti keičiamos likus mažiau nei metams iki rinkimų.

„Norėjome išdiskutuoti, sulaukti plataus palaikymo, gal aukojant laiką iki savivaldos rinkimų, bet turėti užbaigtą procesą“, – sako darbo grupei vadovavęs A.Vyšniauskas.

Jis skaičiuoja: iki savivaldybių tarybų rinkimų dabar likę devyni mėnesiai, jei, kaip planuojama, įstatymai bus priimti šioje pavasario sesijoje, bus likę aštuoni. Dar du mėnesiai ministerijoms, VRK susiderinti technines detales – kaip tik kiek ir likę iki savivaldos rinkimų kampanijos starto. Parlamentaro manymu, institucijos pasirengę, kažkokių esminių kardinalių pokyčių nėra, išskyrus rinkimų komitetus, kuriems vis tiek reiktų pildyti beveik tuos pačius dokumentus ir registruotis, net jei ir nebūtų priimtas sprendimas jiems tapti juridiniais asmenimis.

Tad beliktų rinkėjams palinkėti išmintingo pasirinkimo.