Kiekviena partija turi savo neigiamo dėmesio reikalaujančią žvaigždę, bet šią Seimo sesiją net ir jos priblėso. Tokią išvadą galima padaryti peržvelgus ryškiausius pastarąjį pusmetį Seime vykusius konfliktus.

Seimo pavasario sesija prasidėjo kovo 10-ąją ir baigėsi liepos 17-ąją. Toks laikotarpis Seime yra pakankamas kilti naujiems ginčams, tačiau, atrodo, per trumpas išspręsti kai kuriuos senus pykčius. Vis dėlto per pavasario sesiją politikai elgėsi santūriau nei per praėjusią – rudens – sesiją. Bene daugiausiai žiežirbų pavasarį sklido iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir partijos "Tvarka ir teisingumas" pusės.

Aukšta bendravimo posėdžių salėje kultūra niekuomet nepasižymintys Seimo nariai šį pavasarį ir vasarą buvo kiek ramesni. Daugiausia sąmyšio kildavo dėl valdančiosios daugumos atstovų.

Prašosi gelbėjami

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) audras kėlė visą pusmetį. Partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis tautinių mažumų diskriminacija lietuvius kaltino ir Lietuvoje, ir EP. Minint Sausio 13-ąją, protestuodami prieš, jų vertinimu, finansines represijas dėl gimtosios kalbos vartojimo, LLRA frakcijos nariai išėjo iš Seimo salės. Daugelis parlamentarų tai pavadino spjūviu Lietuvai. Ir jau netrukus V.Tomaševskis viešai ragino ES Tarybą ir EK reaguoti į "tautinių mažumų persekiojimą ES teritorijoje".

Lietuvą kaltinančios kalbos nesiliovė iki pat paskutinio sesijos plenarinio posėdžio. LLRA frakcijos nariai vieningai kartojo savo lyderio V.Tomaševskio mintis, tad piktų apsižodžiavimų netrūko ir posėdžių salėje, ir komitetuose svarstant Tautinių mažumų įstatymo projektą.

Kaltina protekcionizmu

Dėmesio centre blogąja prasme pastarąjį pusmetį ne kartą buvo atsidūręs parlamentaras, Lietuvos socialdemokratų partijos narys Bronius Bradauskas.

Žiemą kilo skandalas po to, kai Seime vykusioje ES konferencijoje B.Bradauskas nepanoro, kad jos svečiams, tarp kurių buvo ir Rusijos atstovų, būtų rodomas filmas apie Sausio 13-osios įvykius. Sulaukęs daugybės kaltinimų, kad esą pataikauja Rusijai dėl savo turimo verslo interesų, B.Bradauskas tuomet vos išsaugojo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigas.
Būtent dėl jų parlamentaras dabar turi naujų rūpesčių.

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas išsiaiškinti, ar nebuvo suklastotas komiteto sprendimas, kuriuo nesvarstyti parlamentarų siūlymai, kokią didžiausią sumą po euro įvedimo nustatyti B kategorijos lošimo automatuose. Dalis parlamentarų viešai kalba, kad B.Bradauskas galbūt proteguoja azartinių lošimų verslą, o jo siūlymai atitinka lobistų pageidavimus. Tad Seimas paskutinę pavasario sesijos dieną apsisprendė nenagrinėti šio klausimo paskubomis, o grįžti prie jo rudenį.

Elgėsi santūriau

Rudens sesijoje "Darbo partijos" atstovė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė itin dažnai konfrontavo su Prezidente Dalia Grybauskaite. Be to, kilo keli konfliktai, kai, kalbant opozicijai, posėdžių salėje ji anksčiau laiko išjungė mikrofonus.

Lapkritį L.Graužinienė smarkiai kritikuota dėl to, kad vyko į Ukrainą palaikyti Maidano protestuotojų, nesuderinusi vizito su Užsienio reikalų ministerija. Pavasario sesijoje D.Grybauskaitė elgėsi santūriau, žėrė mažiau kritikos Prezidentei, suteikė ir mažiau progų kritikams sakyti, kad ji tik persako Viktoro Uspaskicho mintis.

P.Gražulis nurimo

Partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis šį pusmetį ypač pasižymėjo po Seimo posėdžių salę siausdamas su skylėtais džinsais. Jais jis norėjo parodyti savo panieką seksualinėms mažumoms. Liberalų sąjūdžio frakcija pasiūlė P.Gražulį išbraukti iš parlamento delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA), tačiau po balsavimo parlamentaras išsaugojo šią poziciją. Nuo rudens plėtojęsis skandalas neliko nežinomas ir tarptautinėje bendruomenėje. Juo labiau kad nuvykęs į ETPA Strasbūre P.Gražulis ragino visą Europą sekti Rusijos pavyzdžiu ir priimti homoseksualizmo propagavimą draudžiančius įstatymus.

Gegužę Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė, kad partijos "Tvarka ir teisingumas" narys nepamynė etikos normų per jos nagrinėtą homoseksualų eitynių incidentą. Praėjusių metų liepą įvyko garsusis P.Gražulio skrydis policijos pareigūnų rankose iš homoseksualų eitynių Vilniuje su šūkiu "Už Lietuvą, vyrai!" Į eitynes parlamentaras sakė ėjęs norėdamas "dezinfekuoti" jos dalyvius. Po šio komisijos sprendimo naujų viražų P.Gražulis išvengė.

Partijos lyderis Rolandas Paksas išnaudojo laiką iki Prezidento rinkimų kalboms, kad Lietuva pažeidinėja jo teises. Seime svarstant dėl R.Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo, oponentai idėją panaikinti 2004 m. sprendimą dėl apkaltos tiesiai vadino nesąmone.

Frakcija išnyko

Epitetai ir dramatiškos replikos Seimo posėdžių salėje liejosi naikinant buvusios partijos "Drąsos kelias" vedlės Neringos Venckienės Seimo narės mandatą. Jos partijos kolegos apkaltos procedūrą vadino dar vienu veiksmu susidorojimo su N.Venckiene ir jos tėvais bei artima aplinka veiksmų grandinėje. Oponentai teigė sprendžiantys paprastą darbo drausmės klausimą – Seimo narė darbe nesirodė daugiau nei metus ir taip, Konstitucinio Teismo vertinimu, sulaužė priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

N.Venckienę frakcijoje galėjo pakeisti Stasys Brundza, tačiau to nelaukęs partijos "Drąsos kelias" narys Valdas Vasiliauskas pasiprašė priimamas į "Tvarkos ir teisingumo" frakciją. Tuomet juo pasekė ir S.Brundza. Taip, nebeturėdama pagal statutą reikalaujamų septynių narių, frakcija nustojo egzistavusi. Likę penki jos nariai dabar priklauso mišriai Seimo narių grupei.

Komentaras

Lauras Bielinis
Politologas

Ši eilinė Seimo sesija išties buvo su ryškesniu dalykiškumo atspalviu. Manau, Seimo narius veikė dvi priežastys. Viena jų yra ta, kad artėjo sąlyginės atostogos, tad klausimų užaštrinimas, problemų iškėlimas ir diskusijos reikštų sesijos pratęsimą. Antra, pasibaigė Prezidento rinkimai, prasidėjo naujos Vyriausybės formavimas. Didžioji dalis, valdančioji dauguma ar bent jų lyderiai buvo susikoncentravę į ministrų kabineto formavimo reikalus. Dėl tos priežasties diskusijos Seime vėl neteko aštrumo ir įtampos.

Lenkų frakcijos santykiai su Vyriausybe ir bendrai akcentuojamos problemos pajudėjo  sprendimo link, bet ne tiek, kiek jie norėjo, tad didesnis jų aktyvumas nebuvo netikėtas.
Apskritai karštai diskutuoti ar netgi kartais pasistumdyti nėra neįprasta, vien Lietuvai būdinga praktika. Žmonės visur yra tik žmonės. Seime, parlamentuose susikerta principai, interesai, ir tai neišvengiamai sukelia žmogiškąsias reakcijas, kurios ne visada būna kultūringos.