Šiuo metu BK 118 straipsnis numato atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. Pagal šį straipsnį, tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

„Mums labai gerai reikėtų pasižiūrėti mūsų BK ir veikimo prieš valstybę straipsnį, kurį, matyt, reikėtų pritaikyti šiandieninėms realijoms. Mes jau praeitą kadenciją turėjome įvairių diskusijų. Įsivaizduokime situaciją, kad koks nors Lietuvos veikėjas išvažiuoja į Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas, ten dalyvauja kokiame nors pseudoreferendume ir išstojęs jį legitimuoja“, – penktadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Pagal mūsų dabartines formuluotes, tai nėra tiesioginis veikimas prieš Lietuvą, nes tai yra veikimas kažkur Ukrainoje. Bet, matyt, visi suprantame, kad tai yra veikimas prieš Lietuvos sąjungininkus, prieš tuos, kurie kaunasi už mūsų laisvę ir nepriklausomybę. Tai akivaizdu, reikia tada sudėlioti taip, kad tai būtų prevencinis tinkamas instrumentas. Mums gi esmė yra prevencija, kad tokių atvejų nebūtų“, – tęsė konservatorių pirmininkas.

Akcentuoja ugdymą valstybine kalba

Pasak L. Kasčiūno, Lietuva taip pat vėluoja ugdyti tautinių mažumų vaikus valstybine kalba, o tai prisidėtų prie lietuviškos tapatybės stiprinimo.

„Vienas iš turbūt ilgalaikių dalykų, kaip galima būtų stiprinti visų Lietuvos piliečių tapatybę“, – sakė jis.

Vienas iš turbūt ilgalaikių dalykų, kaip galima būtų stiprinti visų Lietuvos piliečių tapatybę.

Konservatorius taip pat teigė, kad Lietuva nemažai pasiekė apribodama Rusijos valstybinius kanalus šalyje. Vis dėlto, jis pabrėžė, jog atsiranda naujų abejonių keliančių kanalų, kuriuos užkardyti sunkiau.

„Tradicinės žiniasklaidos vaidmuo jau mažėja. Atsiranda įvairūs kiti kanalai, kaip „Youtube“ kanalai, socialiniai tinklai ir t. t. Ten saugiklius sudėti daug sudėtingiau, bet tų darbų padaryta“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad prieš kurį laiką LRT televizijai parlamento pirmininkas S. Skvernelis pareiškė, jog Seime formuojasi prieš valstybės interesus veikianti vadinamoji penktoji kolona. Taip Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis teigė po uždaro Seimo posėdžio apie gynybos ir saugumo klausimus, kuriam dalis parlamentarų negailėjo kritikos.

„Na, yra tam tikra penktoji kolona Seime besiformuojanti. Mes matome ir pagal balsavimus. Turbūt tokiems žmonėms nieko nepasakysi“, – tuo metu sakė Seimo vadovas.

Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas kartoja – jo turimais duomenimis, Seime nėra nei vieno parlamentaro, kurio aplinka ar ryšiai keltų įtarimų ar rizikų dėl lojalumo valstybei.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė matantis, jog Lietuvoje stiprėja penktoji kolona, su kuria, jo manymu, reikia „negailestingai kovoti“. Tiesa, kiek vėliau LRT televizijoje jis paragino nesuprimityvinti šios problemos tik iki parlamento lygmens. Anot šalies vadovo, tai yra gerokai gilesnė problema, kurios šaknų, visų pirma, reikia ieškoti visuomenėje.