„Asmeniškai, tai tikėjausi sunkesnių pokalbių, bet žmonės tikrai yra sąmoningi, užduoda labai konkrečius, tikslius klausimus. (...) Pirmas susitikimas, pirmos derybos, diskusija įvyko labai konstruktyviai ir pozityviai, sakyčiau. (...) Bendrausime, atsakysime ir rasime kompromisus“, – BNS trečiadienio vakarą sakė R. Kaunas.
Pasak ministro, gyventojai labiausiai nerimauja dėl gamtos ir miškų kirtimo, taip pat klausė ir apie ekonominę naudą pačiai savivaldybei.
„Klausimai buvo atsakyti. Kiekviena poligoną turinti savivaldybė gauna papildomas naudas ir investicijas. O Jurbarkas ir Lazdijai, jeigu rasime kompromisus tiek vienoje, tiek kitoje savivaldybėje, gaus ir dar papildomas investicijas į infrastruktūrą – tiek kelius, tiek gydymo įstaigas, tiek energetinius tinklus“, – tikino jis.
Kad susitikimas praėjo sklandžiai, BNS patvirtino ir Jurbarko rajono Viešvilės miestelio seniūnas Valentinas Kucinas. Būtent šios seniūnijos teritorijoje būtų plečiamas Tauragės poligonas.
Anot seniūno, teritorijoje, kurioje planuojama plėsti poligoną, gyventojų nėra, teritoriją sudaro valstybinis miškas.
„(Susitikimas – BNS) praėjo gana ramiai, išsamiai pristatė, kokią teritoriją užims (poligonas – BNS), kokie apribojimai. (...) Pykčių nėra, kadangi ten privačių miškų nėra, valstybiniai miškai. Radome bendrą kalbą, o toliau žiūrėsime“, – BNS sakė V. Kucinas.
Anot jo, susitikimo metu gyventojams buvo paaiškinta, kad poligono teritorijoje ribojimai bus įvedami tik pratybų metu.
„Pratybų metu žmonės bus informuoti, žmonės negalės lankytis, bet ne pratybų metu jokių ribojimų nebus taikoma – ir uogauti, grybauti galės. (...) Vis tiek suprantame, kad kitaip nebus, vis tiek valstybei reikia turėti tą saugumą ir žmonės tą supranta“, – tikino jis ir pridūrė suskaičiavęs, kad į susitikimą atvyko apie kelios dešimtys vietos gyventojų.
Vis tiek suprantame, kad kitaip nebus, vis tiek valstybei reikia turėti tą saugumą ir žmonės tą supranta
Kaip anksčiau rašė BNS, gruodžio mėnesį Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, steigti brigados dydžio karinį poligoną, o Tauragės poligono plotą padidinti dvigubai.
Tiesa, Kapčiamiesčio bendruomenė kol kas priešinasi planams greta miestelio steigti poligoną, o antradienį gyventojai laišku kreipėsi į valdžios institucijas bei pasiskundė, jog vietiniai jaučia nerimą dėl poligono.
Vis tik R. Kaunas sakė, jog tiek Kapčiamiestyje, tiek Jurbarke viliasi rasti kompromisą ir pabrėžia siekiantis dialogo su vietos gyventojais.
„Klausimus mes girdime. Svarbu dabar, kad (gyventojai – BNS) girdėtų atsakymus ir kuo mažiau baimintųsi to, ko nebus“, – teigė ministras.
Trečiadienį vykusiame susitikime Jurbarke taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės bei kitų institucijų atstovai.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) anksčiau skelbė, kad Tauragės poligonas būtų plečiamas tik Jurbarko rajono teritorijoje, jo ribos Tauragės rajone išliktų nepakitusios.
Taip pat išplėtus poligoną nesikeistų ir jo paskirtis, toliau vyktų Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos, karinė technika ir ginklai būtų naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis, šaudyklų poligono teritorijoje nebūtų, kovinis šaudymas nevyktų, o gyventojai iš anksto būtų informuojami apie pratybas.
Pasak KAM, iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti po 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonėms savivaldybėse įgyvendinti, įskaitant kritinės svarbos infrastruktūros objektų apsaugą. Savivaldybių mobilizacijos pareigūnų funkcijoms ir pasirengimui stiprinti bus skiriama iki 5 mln. eurų.
Galutinį sprendimą dėl Tauragės poligono plėtros priims Seimas šių metų pavasarį.
(be temos)
(be temos)