„Rotacija buvo pristabdyta siekiant įvertinti, kaip JAV savo pajėgumus išdėstys Europoje. Kol kas yra tokia informacija ir laukiame patikslinimo, kai turėsime daugiau žinių, galėsime apie tai informuoti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė ministras.
„Baltijos valstybės, Lenkija (...) visą laiką buvo ir yra minimos kaip pavyzdinės sąjungininkės, atitinkančios tiek NATO, tiek Amerikos keliamus standartus. Tai tokią žinutę mes turime ir ta pozicija nėra pasikeitusi“, – teigė jis.
Leidinys „The Wall Street Journal“ skelbia, kad šie kariai turėjo būti dislokuoti Lenkijoje pagal planinę rotaciją. Teigiama, kad dalis įrangos ir personalo jau buvo pakeliui į Europą.
Apie tokį sprendimą pranešta po to, kai anksčiau šį mėnesį Pentagonas paskelbė apie 5 tūkst. karių išvedimą iš Vokietijos.
Lietuvoje šiuo metu dislokuota per 1 tūkst. JAV karių. Amerikiečių kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014-ųjų pavasario, o nuo 2019-ųjų šalyje dislokuojami sunkieji batalionai. Nuo 2022-ųjų Lietuvoje dislokuotas JAV batalionas sustiprintas artilerijos vienetu.
Praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenimis, Europoje iš viso buvo dislokuota apie 68 tūkst. JAV karių.
Sako, kad pareiškimais apie draudimus naudoti šalies oro erdvę siekiama kovoti su dezinformacija
R. Kaunas sako, kad vieši pareiškimai dėl draudimo naudoti Lietuvos teritoriją dronų atakoms skirti kovai su Rusijos skleidžiama dezinformacija.
„Tiek prezidentas, tiek užsienio reikalų ministras, tiek aš atsakingai pareiškiame, kad tai yra melaginga informacija ir Lietuva savo oro erdvės nėra suteikusi jokiai kariaujančiai valstybei ir to neketina daryti“, – LRT radijui sakė R. Kaunas.
„Rusija turi sukūrusi tokią dezinformacijos kampaniją, savotiškai bandydama (...) įtraukti Baltijos valstybes, rytų NATO valstybes į tam tikrą konfrontacijos režimą. Lietuva remia Ukrainą tiek finansine prasme, tiek technologine prasme, bet niekada nekariavo ir nekariauja su Rusija. Todėl bandymas kažkaip tai pavaizduoti kitaip yra dezinformacija ir melagiena“, – kalbėjo jis.
Taip jis kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai griežtai perspėjus „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams.
Ministras patikino iki šiol nesulaukęs Ukrainos prašymo naudotis Lietuvos oro erdve.
„Lietuva nesuteikė ir nesuteiks savo (...) teritorijos jokiems kariniams veiksmams jokiai valstybei“, – akcentavo R. Kaunas.
BNS rašė, kad G. Nausėda griežtai perspėjo kariaujančias šalis nenaudoti Lietuvos teritorijos dronų antskrydžiams ir pareiškė, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas.
Apie tai informuota Europoje kariaujančių valstybių vadovybė bei NATO sąjungininkai.
Tokiais pareiškimais galbūt siekiama mažinti įtampą, Rusijai kaltinant Baltijos šalis oro erdvės ukrainietiškų dronų antskrydžiams prieš Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą suteikimu.
Šie kaltinimai reiškiami ukrainiečiams išplėtus dronų atakų geografiją gilyn į Rusijos teritoriją, o Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje fiksavus įvairius su Ukrainos dronais susijusius incidentus.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė antradienį „Žinių radijui“ taip pat pabrėžtinai teigė, kad Lietuva niekada nesuteikė ir nesuteiks leidimo naudotis oro erdve trečiosioms šalims, vykdančioms karines operacijas.
Rusijos žiniasklaidoje pastarosiomis savaitėmis taip pat spekuliuojama, kad dėl tariamo Baltijos šalių leidimo naudoti oro erdvę Ukrainos dronams kyla grėsmė Kaliningrado srities saugumui.
Į pastarąją iš Ukrainos nebūtų įmanoma įskristi nekirtus Lenkijos arba Lietuvos sienos.
Baltijos šalių ir kiti NATO pareigūnai teigia, kad ukrainietiški dronai į Baltijos šalis pateko po to, kai Rusija juos nukreipė nuo kurso elektroninės kovos priemonėmis.
Naujausi komentarai