Kęstutis Budrys: ES turi imtis iniciatyvos dėl Ukrainos ir Europos saugumo ateities Pereiti į pagrindinį turinį

Kęstutis Budrys: ES turi imtis iniciatyvos dėl Ukrainos ir Europos saugumo ateities

2025-12-15 18:16
BNS inf.

ES Užsienio reikalų tarybos susitikime Briuselyje dalyvavęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad taikos dėl karo Ukrainoje derybų procesas negali vykti be Europos įsitraukimo, ir ragina kuo skubiau sustiprinti Kyjivo derybines pozicijas, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Kęstutis Budrys
Kęstutis Budrys / R. Riabovo / BNS nuotr.

Anot K. Budrio, turi būti pradėtos Ukrainos derybos dėl ES narystės bei visos valstybės narės turi prisijungti prie Specialiojo tribunolo įsteigimo ir užtikrinti jo finansavimą.

„ES turi imtis iniciatyvos dėl Ukrainos ir Europos saugumo ateities. Europos saugumui yra gyvybiškai svarbu, kad Rusijos karas prieš Ukrainą baigtųsi tvaria ir teisinga taika“, – pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras.

„Ukraina prie derybų stalo turi jaustis stipri, Europa gali padėti tai pasiekti. Narystė ES ir reparacijų paskola – dvi stiprios kortos, kurias galime įduoti Ukrainai į rankas“, – teigė jis.

K. Budrys pasveikino ES valstybių narių pasiektą sutarimą, jog Rusijos turtas liks užšaldytas, kol Rusija nutrauks karą prieš Ukrainą ir sumokės reparacijas, ir ragino kuo greičiau sutarti dėl reparacijų paskolos.

Ministras posėdyje pabrėžė Rusijos pagrobtų ukrainiečių vaikų sugrąžinimo svarbą ir ragino aktyvesnį tarptautinį bendradarbiavimą.

Lietuva prisideda prie programos „Children First“, skirtos Ukrainos vaikų sugrąžinimui, reabilitacijai ir reintegracijai bei Rusijos atsakomybės užtikrinimui, bei prie „Safe Pathways Home“ iniciatyvos, skirtos užtikrinti sklandų tranzitą, medicininę ir kitą pagalbą evakuotiems asmenims iš okupuotų Ukrainos teritorijų.

Pirmadienį Užsienio reikalų taryba patvirtino papildomas sankcijas šešėlinio laivyno veiklą įgalinantiems subjektams bei naujas sankcijas Rusijos subjektams, atsakingiems už hibridines veiklas.

Pasak ministerijos, atliepdama Baltarusijos hibridinę ataką, taryba taip pat pritarė Lietuvos siūlymui išplėsti ES Baltarusijos sankcijų režimą papildomais kriterijais dėl hibridinių veiklų, numatančių sankcijas fiziniams ir juridiniams asmenims, atsakingiems už kritinės infrastruktūros veiklos sutrikdymą, veiksmus, kuriais siekiama pažeisti ir sunaikinti kritinę infrastruktūrą, įskaitant sabotažą ir kibernetinę veiklą, bei manipuliavimą informacija.

„Ministras dėkojo ES valstybėms narėms už solidarumą hibridines Baltarusijos atakas patiriančiai Lietuvai ir už sutarimą išplėsti ES Baltarusijos sankcijų režimą papildomais kriterijais“, – teigiama pranešime.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Rikis

Nžn kaip Europa tą apsaugą įsivaizduoja. Juk Ukrainoe jie negali surikiuoti prie sienos savo balzabuberius, o išorėje gal tolėliau ir gali stovėti, bet ne prie sienos su Rusija. Bet situacija yra tokia, kad Ukrainos siena su Rusija - 1580 km, su Rusijos sąjungos narėmis Baltarusija - 890 km, su Moldavija - 940 km. Taigi sudėtinga bus žadėtą saugumą ukrams suteikti, kai jų siena net 3,5 tūkstančių kilometrų yra valdoma rusų. Lengviau su Putinu susitarimus pasirašyti, nei tokio ilgumo sieną ginti. Nžn ar kas nors įsivaizduoja koks tai yra ilgis.
1
0
Diedas

Pirma: kuo čia dėta ES ? Antra: jokios iniciatyvos ir jokių kūrimų dėl ukrų apsaugos dabar nereikia. Todėl kad pirmiausia Zelionka turi pasirašyti visą susitarimą, o tada kalbėti apie apsaugą. Nes apsauga yra susitarimo dalis ir negalima kažką daryti, o kažko nedaryti ir dar net abiems karo dalyviams nepasirašius susitarimo. Trečia: kam kažkokia apsauga ir nuo ko, jei Putinas pasirašys taikos sutartį? Susitarime galima tiesiog įrašyti punktą, kad Putinas nepuls ukrų. O jei puls, prieš jį eis Nato ir jis įspėtas. Taigi viską galima daryti paprasčiau, bet ES tik lojikai ir pinigų siurbikai. JIE NENORI TAIKOS, jie nori III pasaulinio.
1
0
Visi komentarai (2)