„Teigiamai vertiname, kad EK įvardijo, jog ES plėtra įgauna pagreitį, tačiau svarbu pabrėžti ir tai, kad šiandien vykstantys ES plėtros procesai nebūtų prasidėję, jei ne Ukraina“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime antradienį cituojamas K. Budrys.

„Manau, kad kitas ES plėtros etapas privalo apimti Ukrainą. Tai ženkliai prisidėtų ne tik prie Ukrainos, bet ir visos ES saugumo ir gerovės“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, EK vertinimas rodo, kad Ukraina ir Moldova ne tik pasirengusios deryboms, bet ir realiai artėja prie ES.

Kaip pabrėžė URM, Lietuva remia kuo spartesnį Ukrainos ir Moldovos narystės ES derybų procesą ir pasisako už šių kandidačių buvimą kartu kelyje į Bendriją.

Taip užsienio reikalų ministras kalbėjo po to, kai EK antradienį paskelbė kasmetinį Bendrijos plėtros dokumentų rinkinį. Jį sudaro komunikatas dėl ES plėtros politikos ir narystės bloke siekiančių šalių pažangos ataskaitos.

Komunikate skelbiama, jog ES plėtra „dabar juda greičiau nei per pastaruosius 15 metų“.

BNS rašė, kad šiuo metu dešimt šalių siekia prisijungti prie ES: Ukraina, Moldova, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Kosovas, Šiaurės Makedonija, Serbija, Sakartvelas ir Turkija.

Tačiau kai kurios jų, pavyzdžiui, Turkija ir Sakartvelas, iš esmės yra sustabdžiusios savo pažangą dėl narystės.

Arčiausiai įstojimo į ES yra Juodkalnija ir Albanija, kurios derybas siekia užbaigti atitinkamai iki 2026-ųjų pabaigos ir 2027-aisiais. Ukraina ir Moldova, paraiškas pateikusios 2022 metais, derybas tikisi baigti 2028-aisiais.

Stojimas į ES – tai daug metų trunkančios kruopščios derybos ir svarbios į demokratiją nukreiptos reformos, o šalis gali stabdyti tiek vidinės, tiek esamų bloko valstybių sudaromos politinės kliūtys.