KONSERVATORĖ: NUOSTABU, KAD PRANCŪZIJA NEIŠSIRINKO V. PUTINO VIETININKĖS EUROPOJE

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė džiaugiasi Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pergale prieš, jos teigimu, proputinišką varžovę Marine Le Pen. Vis dėlto, R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, nerimą kelia tai, kad kraštutinės dešiniosios kandidatės rezultatai yra geresni nei buvo prieš penkerius metu.

„Laimėjimas Europai. Nėra tobulas Macronas, kai kurie jo žingsniai užsienio politikoje nesuprantami, bet jis neabejotinai stovi vakarietiškos civilizacijos pusėje. Marina Le Pen nuosekliai kalbėjo apie tai, kad Prancūzija turi trauktis iš Europos Sąjungos ir NATO, jos bjaurią retoriką pamenu ir iš Europos Parlamento. Pavojingiausia, kad ji – Putino vietininkė Europoje“, – asmeninėje feisbuko paskyroje rašo TS-LKD frakcijos seniūnė kartu pridurdama, kad M. Le Pen rezultatai yra nerimą keliantis signalas.

Marina Le Pen nuosekliai kalbėjo apie tai, kad Prancūzija turi trauktis iš Europos Sąjungos ir NATO, jos bjaurią retoriką pamenu ir iš Europos Parlamento. Pavojingiausia, kad ji – Putino vietininkė Europoje.

„Nuostabu, kad Prancūzija atsilaikė. Kita vertus, geresni jos rezultatai nei prieš 5 metus – neraminantis signalas. Visuomenių poliarizacija vienur stiprėja, kitur jau išgyveno savo pakilimo laiką. Faktas, kad karas jau pakeitė daug ką. Ir kai kuriems reikės daug stiprybės apsispręsti, kas svarbiau – laisvė, saugumas ir vertybės ar pigesnė duona“, – rašo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

TS-LKD frakcijos seniūnė akcentuoja, kad rinkimai Prancūzijoje itin svarbūs, nes nuo jų, anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, priklauso ir Lietuvos likimas.

„Turbūt dar niekada taip ryškiai nejautėme, nuo ko priklauso Lietuvos likimas. Per pastaruosius porą mėnesių aišku, kad ne vien nuo mūsų pačių. Nuo žmonių: besikaunančių Ukrainoje, balsuojančių Prancūzijoje“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad dabartinis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas laimėjo sekmadienį surengtą antrąjį šalies prezidento rinkimų ratą. Suskaičiavus visus balsalapius, paaiškėjo, kad jis surinko 58,5 proc. balsų.

Jo varžovę M. Le Pen antrajame rate parėmė 41,5 proc. rinkėjų.

Rinkėjų aktyvumas sudarė 72,3 proc. Tai žemiausias rodiklis per visą Prancūzijos prezidento rinkimų antrųjų ratų istoriją.