– Kas čia vyksta ir kaip tai vertinti?
– S. M.: Skirtingai nuo kai kurių bylų, kurios visuomenei yra pakankamai uždaros, čia mes visą informaciją turime, todėl net nelabai yra ką pridurti. Mačiau paties R. Žemaitaičio komentarus – jis sako, kad tai visiškos smulkmenos, kad viskas čia gerai. Tačiau tikrai nėra gerai, nes Vyriausioji rinkimų komisija jau yra konstatavusi šiurkštų pažeidimą.
Tai, kas daroma su partijai nuomojamu automobiliu, labai aiškiai primena elementarią sukčiavimo schemą, kai tiesiog gauni valstybės lėšas sau. Tai sandoris, kuris labai primintų situaciją privačioje įmonėje, kai nuomojamas savas automobilis, už jį mokama labai daug ir tai daroma be jokio konkurso. Tai panašu į atlyginimo išsimokėjimą prieš tai nesumokėjus mokesčių.
Tačiau esminis klausimas – kas vyksta? Lietuvoje turime Virgilijaus Juknos, kuris buvo Gintauto Palucko patarėjas, o vėliau Ingos Ruginienės visuomeninis patarėjas, kratas. Prieš tai turėjome Adomo Bužinsko, Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus, kratas. O dabar turime kratas pas R. Žemaitaitį ir jo politinę bendražygę.
Kitaip tariant, turime politinį klimatą, sistemą, kuri tiesiog susijusi su baudžiamosiomis bylomis. Krata nėra šiaip sau dalykas, susijęs su administracine teise ar partijų finansavimo klausimais, kuriuos vertina Vyriausioji rinkimų komisija. Mes kalbame apie elementarų kriminalą.
Šioje vietoje mačiau net žurnalistų nusivylimo. Kai kurie jų rašo, kad apie R. Žemaitaitį ir jo ryšius su kriminalu buvo tiek daug kalbėta, jog tas automobilis atrodo kaip smulkmena. Bet, kita vertus, matome, kad toje pačioje valdančiojoje koalicijoje nebelieka jokių politinių lyderių ir pačių partijų, kurios nebūtų paliestos baudžiamojo persekiojimo.
Labai laukiu, kaip sureaguos socialdemokratai: ar eilinį kartą užmerks akis, ar bandys kažką keisti, reaguodami į prezidento kritiką ir panašiai.
– Ką rodo pastarosios kratos?
– P. R.: Nėra aišku nei ką paėmė, nei kas tiksliai yra tose paimtose laikmenose. Supratau, kad paimtos kažkokios laikmenos, kuriose ieškoma dokumentų ar kitų elektroniniu būdu fiksuojamų dalykų.
Atrodo, kad pusė ar trečdalis Seimo yra pakibę neaišku kur. Iš tikrųjų labai liūdna. Tai vėl sumažins mūsų atstovaujamosios valdžios pasitikėjimo reitingus, kiek jų ten dar buvo.
Pačiam R. Žemaitaičiui tai yra nemaloni istorija, nes iki tol jis buvo žodžio laisvės kankinys. Jis turėjo teisinių problemų dėl to, ką sakė, dėl pozicijos, kurią reiškė. Tam tikroje rinkėjų grupėje tai galėjo turėti atgarsį ar bent jau pateisinimą: kad jis nevagia, jis ne sau, jis nesavanaudis, jis kitoks – aštrus, karštas.
Būtent ši situacija jam yra labai nepatogi ir nemaloni, nes ji rodo, kad jis yra toks pat, kaip ir tie kiti, kurie susigundo pinigais.
Tikriausiai didžiausias šios situacijos laimėtojas, be valstiečių, yra tas, kuris iš šios partijos pasitraukė, – Ignas Vėgėlė. Jis įkūrė naują politinę jėgą ir tikisi kažko pasiekti. Dabar, jeigu dalis rinkėjų, kuriems vis dėlto svarbu, ar politikas „lenkia nagus į save“, kažkokiu būdu atsitrauktų nuo R. Žemaitaičio, I. Vėgėlės perspektyvos didėtų. Jau nekalbant apie tai, kad yra tam tikra rinkėjų kategorija, kuri kiekvienuose rinkimuose ieško kažko šviežio, naujo ir gero. Vien tai jam būtų privalumas.
– Teisėsauga mus jau pripratino prie kasdienių kratų. Kaip tai vertinate?
– G. B.: Jeigu kratos atliekamos tada, kai jas reikia atlikti, tokiu atveju tai yra vienintelis būdas, kaip tam tikri dokumentai ar įrodymai gali patekti į bylą. Juk tyrėjas negali eidamas pro šalį paimti kažkokio popieriaus lapo ar įrodymo ir, atsinešęs jį į kabinetą, įdėti į bylą. Tam reikia atlikti tam tikrą procesinį veiksmą.
Šie veiksmai tokiais atvejais dažnai yra krata arba poėmis. Krata atliekama tada, kai įrodymo ieškoma nežinomoje vietoje. Galime įsivaizduoti, kad daiktas yra kabinete arba bute, bet gali būti ir taip, kad net nežinome, ko tiksliai ieškome ir kaip tas įrodymas turėtų atrodyti. Poėmis atliekamas tada, kai tiksliai žinoma, ko norima.
Stebėtis, kad atliekamas vienas ar kitas procesinis veiksmas, nederėtų. Kita vertus, nerimą kelia tai, kad tokių atvejų pastaruoju metu nemažėja.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)