KT rengia rašytinį procesą. Nagrinėjant tokiu būdu bylą, šalys šiame procese nedalyvauja.
Tuo metu Seimas, kuris šioje byloje yra suinteresuotoji šalis, prašo rengti žodinį teismo procesą.
Teisėjai per posėdį spręs, ar užtenka rašytinio, ar reikalingas žodinis posėdis.
Kaip skelbta anksčiau, į KT kreipęsi Seimo nariai tikina, jog Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovavęs J. Sabatauskas neatitinka šio teismo teisėjams keliamų reikalavimų – neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.
Kreipimąsi, kurį KT priėmė nagrinėti, pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei.
ELTA primena, kad spalį Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas kandidatas į KT Haroldas Šinkūnas iš pradžių nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Po antro pateikimo parlamentas lapkričio pabaigoje H. Šinkūno kandidatūrai į KT teisėjus pritarė.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Naujausi komentarai