Galutinis tikslas turėtų būti išduotų Rusijos piliečiams vizų galiojimo stabdymas bei naujų neišdavimas visos Europos Sąjungos (ES) mastu, bet kol to siekiama, verta svarstyti apie regioninius sprendimus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį sakė, kad jeigu ES nesutartų dėl turistinių vizų rusams neišdavimo, Lietuvos pareigūnai siūlytų regiono lygiu užkirsti kelią rusų turistams patekti į jų teritoriją.

„Mano požiūriu, galutinis tikslas mūsų turėtų būti iš esmės naujų vizų draudimas ir senų vizų galiojimo sustabdymas visos Europos Sąjungos mastu. Jeigu tai nepavyksta, labai tikėtina, kad bus sunku to pasiekti, tada turime tai padaryti regioniniu mastu“, – Žinių radijui trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.

Jis priminė, kad uždraudus skrydžius iš Rusijos į ES, itin padaugėjo kelionių sausumos keliais, taigi, per valstybes, turinčias sieną su Rusija.

Mano požiūriu, galutinis tikslas mūsų turėtų būti iš esmės naujų vizų draudimas ir senų vizų galiojimo sustabdymas visos Europos Sąjungos mastu.

„Skaičiai tų turistų vasarą išaugo ir aš manau, kad turistauti dabar reikėtų Rusijos Federacijos piliečiams Taganroge, o ne kur nors prie Baltijos jūros“, – pridūrė L. Kasčiūnas, kalbėdamas apie Azovo jūros uostą Rusijoje.

Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.

Talinas žengė dar toliau ir į šalį neįsileidžia Rusijos turistų, turinčių Estijos išduotas Šengeno vizas. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo G. Landsbergio, šis draudimas neapima mūsų rusų turistų, jis taikomas tik keliems tūkstančiams asmenų.

Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, pasiūlė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.

Tačiau su tokiu sprendimu nesutinka Berlynas. Pasak Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco), invazija į Ukrainą „nėra Rusijos žmonių karas, tai – Putino karas“.

Neatmeta provokacijų tikimybės: gali būti bombarduojamos valdžios institucijos

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas neatmeta, kad trečiadienį Ukrainai švenčiant savo Nepriklausomybės dieną, galima tikėtis Kremliaus provokacijų. Anot jo, tikėtina, kad Rusijos kariuomenė gali kesintis į valdžios institucijas, esančias Kyjive. Vis tik, L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, Kyjivas turi kone stipriausią Ukrainoje priešraketinę sistemą, todėl klausimas, ar Rusija pajėgi tai daryti.

„Neatmeskime, be jokios abejonės yra kalbų apie tai, kad gali būti bombarduojami valdžios aparato pastatai, valdžios institucijos. Tai būtų dar vienas naujas etapas, civilinė struktūra jau yra bombarduojama banant įbauginti žmones ir palaužti jų valią priešintis, ko tikrai Rusijos federacijai nepavyko padaryti. Tai neatmeskime tokių dalykų, niekados negali atmesti, kai kalbame apie ordą Rytuose, kur jokie metodai morališkai jau nebevertinami. Tik klausimas kiek jie pajėgus tai daryti“, – trečiadienį Žinių radijui teigė L. Kasčiūnas.

Neatmeskime, be jokios abejonės yra kalbų apie tai, kad gali būti bombarduojami valdžios aparato pastatai, valdžios institucijos.

Kita vertus, NSGK pirmininko teigimu, nors rusų kariuomenė teoriškai galėtų pasiekti administracinius pastatus, vis tik, anot jo, reikia įsivertinti ir tai, kad Kremliaus technologinis rezervas jau senka.

„Aš manau, kad ten viskas būtų sudėtinga. Be to, reikia turėti galvoje ir bendrą dabar jau Rusijos turimą technologinį pajėgumą, raketų skaičių, galimybes jas panaudoti, tai yra jau senkantis rezervas. Tą reikia matyti visame tame kontekste. Tai be jokios abejonės teoriškai jie galėtų tai daryti, bet priešraketinė sistema aplink Kyjivą yra turbūt stipriausia Ukrainoje, ten to tikrai nebijokime, bet bandymų gali būti, įvairiausiausių ir provokacijų“, – svarstė L.Kasčiūnas.

ELTA primena, kad trečiadienį Ukrainoje švenčiama Nepriklausomybės diena, tuo pačiu, sukanka lygiai pusmetis nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios.