L. Kasčiūnas: konfliktui Ukrainoje pasiruošta – užtektų tik vieno V. Putino sprendimo | KaunoDiena.lt

L. KASČIŪNAS: KONFLIKTUI UKRAINOJE PASIRUOŠTA – UŽTEKTŲ TIK VIENO V. PUTINO SPRENDIMO

  • 17

Ar karinis konfliktas Ukrainoje yra vienu žingsniu arčiau nei buvo praėjusią savaitę, Info dienoje atskleidė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Viskas konfliktui iš Rusijos pusės parengta taip, kad užtektų tik vieno politinio Vladimiro Putino sprendimo. Jau tada galėtų viskas prasidėti – jie taip pasiruošę. Nesakau, kad jie pasiruošę didžiulio masto operacijai, bet tam tikrai karinei operacijai, invazijai jie yra pasiruošę“, – sakė L. Kasčiūnas.

Esą galima teigti, kad diplomatinės pastangos, kurios tęsėsi kelias savaites, žlugo.

„Klausimas, ar Rusija pati jų nesužlugdė, užkeldama kartelę taip. Kai tu pareikalauji, kad reikia išvesti NATO iš Rumunijos, iš Baltijos šalių... Koks sveiko proto žmogus aljanse gali su tuo sutikti?“ – retoriškai klausė L. Kasčiūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

„Diplomatija yra ne tik susitikti ir nusileisti Rusijai. Tu nusileisi vieną kartą ir rusai po pusės metų vėl ateis su nauja banga, reikalaudami dar daugiau nuolaidų. Gerai, kad mes šių nuolaidų nepadarėme. Pripažįstu, kad diplomatija nesuveikė, nes mes nesikalbėjome iš stipriojo pozicijos. Mes nepasakėme jiems aiškiai pačioje pradžioje, kai jau pradėjo telkti, kad jeigu jūs dar taip darysite, būsite atjungti iš SWIFT sistemos, bus embargai dujoms, naftai ir kitiems energetiniams ištekliams, iš kurių jūs laikotės. Aišku, tai skauda visiems, bet reikėjo labai aiškiai pasakyti, kad toks sprendimas gali būti. Taip reikėjo su jais kalbėti, o ne iš silpnesnio pozicijos“, – teigė NSGK pirmininkas.

JAV, Didžioji Britanija ir Australija primygtinai rekomenduoja daliai diplomatų išvykti iš Ukrainos. Europos Sąjungos valstybės to dar neturėtų daryti, tikino L. Kasčiūnas.

Tu nusileisi vieną kartą ir rusai po pusės metų vėl ateis su nauja banga, reikalaudami dar daugiau nuolaidų.

„Reikia neskubėti. Be jokios abejonės, reikia turėti planus, bet nereikia jokių signalų, rodančių, kad mes traukiamės, paliekame ukrainiečius vienus. Išvis manau, kad Lietuva, turėdama tokią istorinę draugystę su ukrainiečiais, turėtų būti viena iš paskutinių, kuriai reikėtų trauktis. Kalbant apie diplomatų šeimų narius, būtume lankstesni šioje vietoje, bet dėl diplomatų, manau, kad mes turime turėti atsitraukimo planus, bet visą laiką žiūrėti tiesiai, drąsiai į akis“, – kalbėjo pašnekovas.

„New York Times“ pirmadienį rašė, kad nuo 1000 iki 1500 karių papildomai galėtų būti atsiųsta į šį regioną iš JAV. L. Kasčiūnas tokius pranešimus vertino labai gerai.

„Vakarai po truputį supranta, kad Rusijos atgrasymas mūsų regione visada bus pigiau nei mūsų gynyba – ir finansine, ir politine prasme. Atkovoti visą laiką sunkiau negu atgrasyti nuo atakos. Tai – labai geras ženklas. Mums reikia užtikrinti, kad tas suvokimas jų dislokavimo į mūsų regioną būtų suvokiamas ne tik kaip Lenkijos, bet ir Baltijos šalių, ir kad tai nebūtų vien tik kaip atsakas į Rusijos agresiją. Reikia jau iš karto dislokuoti ir apie tokius planus aiškiai artikuliuoti, nes tai labai aiškiai nubrėžia raudonas linijas ir neleidžia Rusijai sukurti antros klasės narystės, ką jie nori padaryti“, – aiškino jis.

„Mes kaip tik su kolege Laima Andrikiene kreipėmės į kolegas kongrese, kad tai būtų matoma ir JAV parlamentinėje diplomatinėje kaip labai svarbus dalykas, kad mes Rusijai negalime sukurti įspūdžio, kad NATO atsitraukia, palieka pilką saugumo zoną, kurioje jie gali šeimininkauti. Manau, kad bendromis pastangomis mes rezultatą pasieksime – daugiau NATO buvimą čia“, – sakė NSGK pirmininkas.

Scanpix nuotr.

L. Kasčiūnas aptarė ir Baltarusijoje dislokuotus Rusijos karius, t. y. bendras rusų ir baltarusių pratybas „Sąjungininkų ryžtas 2022“.

„Jeigu įvyksta taip, kad po pratybų Rusijos karinės pajėgos Baltarusijoje lieka, iš esmės mes galime pradėti kalbėti apie tai, kad Baltarusijos suvereniteto nebėra, ir mes (t. y. Lietuva, Baltijos šalys) tampame panašūs į Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais, o Lenkija tampa panaši į Vakarų Vokietiją Šaltojo karo metais, kur NATO dėjo visus resursus, darė visas strategijas, kaip apginti ir išlaikyti Vakarų Berlyną ir kaip apsaugoti Vakarų Vokietiją. Su visomis tomis galimybėmis ir rizikomis. Rizikos yra nuolatinė konfrontacija, nes pasienis su Baltarusijos Respublika de facto tampa pasieniu su Rusijos federacija, kitaip tariant, Kremliumi. Tai yra Baltarusijos suvereniteto praradimo kaina“, – apibendrino jis.

GALERIJA

  • L. Kasčiūnas: konfliktui Ukrainoje pasiruošta – užtektų tik vieno V. Putino sprendimo
Scanpix nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (17)

eiliniai

kliedesiai

murzininke KASČIŪNAI !

nustok kenkti Lietuvai, kitaip pasmirsi kalėjime.

KAS-ČI-ŪNAI...

Prie ko čia Putinas? Ar jis padarė perversmą Ukrainoje, kai ji buvo neišardyta, laisva ir nepriklausoma? Kas padarė Ukrainoje valstybės perversmą ir prie vairo pastatė NACIONALISTUS? Gal tu stovi ant galvos ir matai viską atvirkščiai? Stokis ant kojų ir pamatysi TIKRĄ VAIZDĄ - KAS SUKŪRĖ KARO LAUŽĄ UKRAINOJE.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS