Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas LNK laidoje aptarė šiandieninę Ukrainos situaciją, paaiškino, kaip dar galima jai padėti ir kaip kovoti su propaganda.

„Karas tampa slenkantis, nes tam tikrose srityse Rusijos Federacija tiesiog įsikasinėja, įsitvirtina, kai kur bando tęsti puolimą. Strateginis jų tikslas šiandien vis tiek išlieka Mariupolis. Nors iš jo nieko nebeliko, bet vis dar drąsūs ukrainiečių vyrai ir moterys, Azovo batalionas priešinasi centrinėje Mariupolio dalyje – jie niekaip negali jų iš ten išmušti, nors pajėgų santykis, matyt, vienas prie 20, jeigu ne daugiau. Čia yra vieta, kur metamos didžiulės Rusijos pajėgos, ir jie bando Šiaurės Rytuose atkirsti dalį ukrainiečių kariuomenės“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Kalbant apie Kyjivą, tai – bandomas apsupti miestas, bet kol kas tai tikrai nepavyksta. Rusijos Federacijai, norint efektyviai pradėti kovoti dėl Kyjivo paėmimo, reikėtų bent dviejų žiedų: vidinio žiedo, kuris pultų Kyjivą, o antras žiedas turėtų saugoti tuos, kurie puola Kyjivą, nuo ukrainiečių užnugario. Nei to, nei to nėra. Kas jiems belieka? Raketomis bauginti tiek miesto gyventojus, tiek ir kitus miestus, naikinant civilinę infrastruktūrą, bandant kelti paniką ir tokiu būdu bandant įrodyti savo pranašumą. Bet ukrainiečių valia priešintis yra be galo stipri, tai faktiškai liudija, kad Rusijos Federacija įklimpo ir mes galbūt pereiname į slenkančio, ilgalaikio karo scenarijų“, – sakė jis.

L. Kasčiūnas atskleidė, kaip dar galima padėti Ukrainai.

Ukrainiečių valia priešintis yra be galo stipri, tai faktiškai liudija, kad Rusijos Federacija įklimpo.

„Mes kartais užsiliūliuojame, kad viską darome pakankamai – kalbu apie Vakarus. Taip, Lietuva daro viską, kas įmanoma, kiek leidžia mūsų resursai, ir dar bus galimybė padidinti mūsų paramos kiekius. Mes kalbame apie tai, kad Ukraina kariauja ne tik dėl savęs, bet ir dėl visos Europos. Tą supranta visi, ir Vakarai. Bet kai mes tai pasakome, kyla klausimas, kiek tu darai, kad tie, kurie kariauja dėl tavęs, turėtų pakankamai įrankių. Kalbant apie karinę techniką, ji svarbi, bet ji daugiau gynybinė – gintis, slopinti Rusijos atakas, įklampinti Rusijos Federaciją. Bet jei paklaustume, ar tie ginklai, kurie atvažiuoja, galėtų padėti ukrainiečiams atsiimti jau užkariautas teritorijas, klausimas lieka atviras. Mes su gynybos technika, karinėmis priemonėmis galime tikrai padėti daug daugiau. Tikiu, galbūt tas ir vyks“, – svarstė pirmininkas.

„Tikrai galime padaryti daug daugiau. Kaip ir, pavyzdžiui, politiniame fronte. Sankcijų prasme jau stabtelėjome, o dar tikrai yra vietos, kur plėsti sankcijas Rusijos Federacijai: ir bankus išmesti iš SWIFT sistemos, ir naftos prekybos embargas stipriai paveiktų Rusijos Federaciją. Galų gale, Ukrainos narystė Europos Sąjungoje. Kodėl gi nesuteikus kuo greičiau kandidatės statuso taip pasakant tautai, kuri šiandien gina ne tik save, bet ir Europos idėją apskritai, kad jie laukiami ateityje Europos šeimoje?“ – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad yra pasiruošęs kalbėti apie neutralumą. L. Kasčiūnas paaiškino, ką tai reiškia.

Reikia ne tik galvoti, kaip stabdyti tą propagandinį turinį, bet ir kaip kurti savo nacionalinį pasakojimą.

„Čia daugiau kalbama apie NATO. Jis aiškiai konstatavo, kad Europos integracijos kryptys yra labai svarbus strateginis prioritetas. Bet jis pajuto, kad NATO nare Ukraina netaps artimiausiu laikotarpiu, jis tą pripažįsta kaip faktą ir sako: gerai, galime kalbėtis apie tai, kad mes NATO nariais nebūsime, bet europinė integracija – kaip savotiškas kompensavimas ir parodymas, kad negali Rusijos Federacija turėti veto teisės dėl tautos apsisprendimo, kokiai civilizacijai, kultūrai ir politinei erdvei priklausyti. Manau, europinio bilieto įteikimas kandidatės statuso pavidalu būtų mažų mažiausia, ką mes galėtume padaryti“, – tikino pašnekovas.

Lietuvoje pastebima, kad rusiška dezinformacija, ypač socialiniuose tinkluose, vėl auga. L. Kasčiūnas įvardijo, ką ketina dėl to daryti.

„Dėl rusiškos televizijos kanalų blokavimo padarėme tikrai nemažą darbą, taip pat pasidarėme nemažų darbų dėl internetinių puslapių, kurie skleidė propagandą, blokavimo. Daug sudėtingiau su socialiniais tinklais, su tarptautinėmis platformomis, tarkime, jei priešiška propaganda persikelia į „YouTube“. Mūsų institucijos dirba proaktyviai, kas mane nustebino, – nuolat rašo laiškus „YouTube“, nuolat europiniame formate kelia klausimus, kalba apie tai, kad tai nėra žodžio laisvė, o propaganda. Lėti tempai, bet „YouTube“ pradeda suprasti, kas čia vyksta. Tas yra džiugu. Su socialiniais tinklais viskas yra sudėtingiau, labai sunku kontroliuoti, blokuoti. Čia yra svarbu ir nacionalinis turinys. Reikia ne tik galvoti, kaip stabdyti tą propagandinį turinį, bet ir kaip kurti savo nacionalinį pasakojimą, naratyvą, idėjas, kurios pakeistų priešišką propagandą. Mes po truputį link to judame“, – šnekėjo jis.