Žinios apie Vokietijos ir Jungtinių Valstijų ryžtą perduoti savo turimus modernius tankus Ukrainai yra stiprus proveržis, leisiantis Ukrainai svarstyti apie Rusijos užgrobtų teritorijų atsiėmimą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Manau, kad tai bus kiekis, kuris tikrai leis kalbėti apie tam tikrą stiprų žingsnį į priekį ukrainiečiams mąstant, kaip atsiimti Rusijos užgrobtas teritorijas. Dabar yra būtent tas laikas, kai tai reikia padaryti, ta parama turi ateiti kuo greičiau. Tad bus dabar antras klausimas – kada tai ateis, kada iš visų sandėlių išvešime jau patikrintus „Leopardus“ ir atiduosime ukrainiečiams“, – Žinių radijui trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.

Pastarosiomis savaitėmis Vakarų šalys žadėjo ukrainiečiams padėti atremti Rusijos invaziją vis sudėtingesne karine technika, o Kyjivas labiausiai nori kovinių tankų.

Antradienį Berlynas sutikimo dėl kovinių tankų „Leopard“ eksporto dar nedavė, tačiau Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) jį suteiks.

Vašingtonas taip pat linksta link sprendimo nusiųsti Ukrainai nemažai tankų „Abrams M1“, laikraščiui „The Wall Street Journal“ teigė JAV pareigūnai.

Švedijos ir Suomijos narystę NATO turkai galėtų ratifikuoti po rinkimų

Švedijos ir Suomijos narystę NATO Turkija galėtų ratifikuoti po rinkimų gegužę, taip sudarant galimybę šalims spėti prisijungti prie Aljanso iki Vilniaus viršūnių susitikimo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas.

Dabar yra būtent tas laikas, kai tai reikia padaryti, ta parama turi ateiti kuo greičiau.

„Vienas dalykas, vidaus politika, gegužės viduryje yra rinkimai, Erdoganui reikia populiarumo, jis turi problemų su opozicija, kol kas apklausos rodo, kad jis pralaiminėja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

„Iki rinkimų tikėtis kažko gali būti sudėtinga“, – pridūrė jis.

Turkija antradienį neribotam laikui atidėjo naują derybų su Švedija ir Suomija raundą dėl šių šalių narystės NATO.

Turkija šį sprendimą priėmė praėjus dienai po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) įspėjo Švediją, kad nepritars jos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų gynybos aljanso.

Ankarą taip pat papiktino savaitgalį prie jos ambasados Stokholme įvykęs incidentas, kuomet prieš islamą nusiteikęs politikas sudegino Koraną.

„Viskas šiek tiek dabar yra susikomplikavę“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, tokį Ankaros delsimą dėl Skandinavijos šalių narystės NATO ratifikavimo galima vertinti ir kaip derybinę poziciją, siekiant įsigyti amerikietiškų F-16 naikintuvų.

Įsigijusi pažangią rusišką priešraketinės gynybos sistemą, kuri Turkiją pasiekė 2019 metais, šalis buvo pašalinta iš naikintuvų F-35 programos.

Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą šiltėjant JAV ir Turkijos santykiams, amerikiečių prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) birželį R. T. Erdoganui sakė, kad pritartų ne tokių pažangių naikintuvų F-16 pardavimui.