L. LINKEVIČIUS: BALTARUSIJOS SUSITARIMAI SU RUSIJA PAVOJINGI LIETUVAI

Baltarusijos ir Rusijos nauji susitarimai dėl glaudesnės valstybių integracijos reikš dar didesnį Rusijos priartėjimą prie Lietuvos sienos „su visomis pasekmėmis“ ir to negalima vertinti teigiamai, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Žinių radijui antradienį Linas Linkevičius sakė, kad kol kas iš Rusijos žiniasklaidoje skelbiamos informacijos apie susitarimus nuo 2021-ųjų apjungti muitų sistemą, prekybos ir finansines taisykles, energetikos rinką „daryti išvadas vargu ar būtų teisinga“. Jis tikisi, kad daugiau oficialios informacijos bus sulaukta šių metų pabaigoje.

„Iš tikrųjų, sutinku su kai kuriais politologais, kurie teigia, kad kas gali paneigti, kad yra kokie nors slaptieji protokolai susitarime“, – teigė L. Linkevičius.

Iš tikrųjų, sutinku su kai kuriais politologais, kurie teigia, kad kas gali paneigti, kad yra kokie nors slaptieji protokolai susitarime.

„Pokyčiai jei ir vyks, vargu, ar jų iniciatorius bus Baltarusijos valdžia. Tą ir reiškia, kad priartėja de jure ir de facto Rusija, su visomis tomis pasekmėmis. Vargu, ar galime laikyti tai labai teigiamu dalyku“, – kalbėjo ministras.

Pasak L. Linkevičiaus, Lietuva ne karta pabrėžė, jog Baltarusija yra „labai stipriai integruota į Rusiją“ ir tai be kita ko aiškiai iliustruoja bendros šių šalių gynybos sistemos, saugumo tarnybų bendras darbas.

Anot jo, dėl šios priežasties Lietuva ir toliau taikys „selektyvų bendradarbiavimo principą“ primenant apie Astravo atominės elektrinės keliamą pavojų, tačiau neatmetant ir galimų nuolaidų esant pažangos požymių, pavyzdžiui, derantis dėl bevizio režimo.

Neketina keisti sprendimų dėl Astravo AE

L. Linkevičius teigia, kad Lietuva nekeis įstatymų, užkertančių kelią elektrai iš Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE).

„Nematome atsitraukimo galimybių. Tikrai neketiname keisti tų įstatymų, kurie Seime priimti dėl nepirkimo elektros ir dėl svarbos mūsų nacionaliniam saugumui“, – Žinių radijui antradienį sakė L. Linkevičius.

Pasak jo, pasiekti Baltijos šalių vieningą poziciją dėl Astravo AE elektros boikoto sunku dėl įvairių priežasčių.

„Ir ekonominiai interesai, kažkokie nacionaliniai ypatumai. Politika yra veikiama įvairių vektorių. Tai ne pasiteisinimas galbūt, bet daugiau paaiškinimas. Nėra taip paprasta. Mes labai vertiname kaimynų lenkų pareiškimus dėl šitos elektros nepirkimo“, – kalbėjo L. Linkevičius.

„Reikėtų paminėti, kad ir Latvijos premjeras apie tai labai aiškiai pasakė, jog jie neketina pirkti iš Baltarusijos elektros“, – pridūrė ministras.

Rugpjūtį Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis sulaukė Latvijos ministro pirmininko Krišjanio Karinio patikinimo, kad Latvija nėra nusprendusi pirkti elektros konkrečiai iš Astravo AE.

Latvijos vyriausybė anksčiau rugpjūtį buvo paskelbusi, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, Ryga perkels ją ties Latvijos siena. Latvijos elektros perdavimo sistemos operatorius AST komentavo BNS, kad taip norima užtikrinti prekybos galimybes tarp Baltijos šalių ir Rusijos.

Latvijos Ekonomikos ministerija BNS aiškino, kad sprendimą lėmė ir ekonominiai veiksniai, tačiau pažymėjo, jog Baltijos šalims sinchronizavus tinklus su Europa, Latvija nenumato prekiauti su trečiosiomis šalimis.

Latvijos sprendimai Lietuvoje sukėlė būgštavimų, kad taip Astravo AE elektrai bus atvertais kelias į bendrą rinką. Lietuva importą iš šios jėgainės siekia blokuoti, argumentuodama, kad elektrinė statoma nepaisant saugumo reikalavimų. Minskas tokius priekaištus atmeta.