Jame daug dėmesio skirta Rusijos agresyviai karinei veiklai ir prieš NATO nares bei partneres vykdomiems hibridiniams išpuoliams.

„Rusija elgiasi vis priešiškiau. Tą matome visur - nuo Baltijos jūros iki Sirijos. Pasitelkiamas platus priemonių arsenalas. Kibernetinės ir hibridinės atakos tampa neatskiriama Rusijos užsienio politikos dalimi. Turime stiprinti Aljanso pastangas, pasitelkti partnerius, kad atremtume Rusijos priešiškumą, NATO vadovų susitikime pasiųstume aiškią, vieningą žinią į rytus ir sutartume dėl tolesnės NATO adaptacijos prie besikeičiančios saugumo aplinkos žingsnių“, - teigė L. Linkevičius. Pasak jo, tolesnės Rusijos provokacijos sulauks principingo atsako.

NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Lietuva sieks, kad būtų toliau įgyvendinama ir stiprinama NATO atgrasymo ir gynybos politika, dėl kurios buvo sutarta ankstesniuose Velso ir Varšuvos susitikimuose. Svarbiausi klausimai yra pastiprinimo sąjungininkams krizės atveju strategija, oro gynyba ir pajėgų parengtis.

Susitikimo metu taip pat vyko ministrų diskusija apie iš pietų kylančias grėsmes, kurioje L. Linkevičius pabrėžė solidarumą su sąjungininkais Aljanso pietuose ir Lietuvos pasiryžimą toliau didinti indėlį į tarptautines misijas ir operacijas.

Darbo pietų metu ministrai aptarė NATO veiklą Afganistane, šios šalies prezidento paskelbtos taikos derybų iniciatyvos perspektyvas, kitų regiono veikėjų vaidmenį siekiant taikos Afganistane.

NATO „atvirų durų“ politikai skirtoje sesijoje buvo tariamasi dėl galimų sprendimų NATO vadovų susitikime, tolesnio šalių kandidačių euroatlantinės integracijos kelio ir paramos jų vykdomoms reformoms.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, NATO „atvirų durų“ politika yra visavertis ir pasiteisinęs instrumentas, svariai prisidedantis prie stiprios ir saugios Europos tikslo, kuris dar nėra pasiektas.