Naujo Lenkijos prezidento išrinkimas ir rudenį vyksiantys parlamento rinkimai gali reikšti, kad politiniai santykiai tarp Lietuvos ir kaimyninės šalies vėl suintensyvės. Tiesa, nereikėtų laukti to įvykstant savaime – Lietuvos vadovė taip pat turės parodyti iniciatyvą, mano žurnalistas ir istorikas Jacekas Komaras.

Įgriso politinė arogancija

J.Komaras įsitikinęs – lenkai pavargo nuo aštuonerius metus valdžioje buvusios partijos "Piliečių platforma", priešiškos politinės atmosferos ir politikų arogancijos. Todėl, J.Komaro nuomone, prezidento rinkimus ir laimėjo opozicinės partijos "Teisė ir teisingumas" atstovas Andrzejus Duda, be to, ši partija po ilgo laiko gali laimėti ir parlamento rinkimus rudenį.

"Sakyčiau, Lenkijoje jau daug metų vyrauja nesveika atmosfera. Visuomenė stipriai poliarizavosi nuo to laiko, kai "Piliečių platformą" (Lenkijos liberalų-konservatorių politinė partija – aut. past.) į rinkimus vedė Donaldas Tuskas, kuris dabar yra ES prezidentas. Nuo 2008 m., kai "Piliečių platforma" laimi rinkimus, Lenkijos viešojoje erdvėje dominuoja muštynės tarp dviejų partijų – "Piliečių platformos" ir "Teisės ir teisingumo". Nieko daugiau nevyksta, tik viena partija bando kažką daryti, o kita sako, kad tai nesąmonės. Nuo 2008 m. pagrindinis Jaroslawo Kaczynskio ("Teisės ir teisingumo" vadovo – aut. past.) šūkis buvo "Kuo greičiau nušalinti D.Tuską nuo valdžios". Tad įsivaizduokite, kokia buvo politinė atmosfera, kai kiekvieną savo pasisakymą J.Kaczynskis pradėdavo nuo žodžių, kad D.Tuskas yra netinkamas, turi būti nušalintas", – pasakojo J.Komaras.

Pasak istoriko, pati "Piliečių platforma", nors lenkai ir taip nuo jos jau buvo pavargę, šnekėjo taip, tarsi valdys dar 10–15 metų, ir rinkėjai tai įvertino tikrai nepalankiai. "Prasidėjo politinė arogancija. Prie to prisidėjo įvairūs skandalai, kurie atskleidė dar didesnę aroganciją. Žmonės pamatė, kad atėjo laikas tam pačiam J.Kaczynskiui suteikti šansą įrodyti, kad jis nėra toks baisus, kaip bando parodyti konkurentai. Be to, per aštuonerius metus atsirado nauji rinkėjai, kurie yra pamiršę, kad Lenkija buvo okupuota, priklausoma nuo Maskvos, reikėjo kovoti. Taip pat jie pamiršo, kas yra J.Kaczynskis, kad jis kažkada valdė ir turėjo autoritarinių siekių", – sakė J.Komaras. Jo teigimu, viso to padarinys – atsirado nežinomas žmogus, europarlamentaras A.Duda, kuris pasakė, kad pakeis Lenkiją. Ir pasirodė, kad niekam nė nesvarbu, kaip jis pakeis Lenkiją, – žmonės tiesiog nori pokyčių.

Jogailaičių tradicijos

Išrinktasis Lenkijos prezidentas pareigas eiti pradės rugpjūčio pabaigoje, o parlamento rinkimai vyks rudens viduryje. J.Komaro teigimu, mažai kas abejoja, kad per šiuos rinkimus "Piliečių platforma" praras valdžią, kurią vėl perims J.Kaczynskio partija.

Lietuvai, anot istoriko, tai reiškia santykių su Lenkija kaitą. "2008 m., kai "Piliečių platforma" gavo valdžią, užsienio reikalų ministru tapęs Radislawas Sikorskis vokiečių žurnalistams pasakė, kad "Piliečių platforma" atėjo į valdžią tam, kad baigtų  Jogailaičių politiką ir pradėtų Piastų politiką. (Piastai – pirmoji karališkoji lenkų dinastija – aut. past.). Taigi Piastų politika reiškia Lenkijos orientavimą į Vakarus, o Jogailaičių – į Rytus. Tad R.Sikorskis pareiškė, kad Lenkija baigia politiką Rytuose ir stipriai eina į Vakarus. L.Kaczynskis vis dėlto yra Jogailaičių politikos šalininkas, jam rūpi viskas, kas vyksta Rytuose", – aiškino J.Komaras.

Pasak jo, tiek išrinktasis Lenkijos prezidentas, tiek J.Kaczynskis gali grąžinti į Lenkiją į Rytus orientuotą užsienio politiką. Lietuvai tai reiškia pasikeitimus, bet dar sunku apibrėžti, kokius konkrečiai: "Matyti, kad A.Duda bandys būti nepriklausomas nuo J.Kaczynskio. Sunku pasakyti, kiek jam tai pavyks. Tačiau faktas, kad be Lietuvos ir Ukrainos Lenkija negalės grįžti ten, kur buvo iki 2008 m., tad abu politikai jau kalba, kad reikės grįžti prie tos politikos, kurią vadiname Jogailaičių."

J.Komaras neabejoja, kad visa tai reiškia, jog Lietuvos vadovei Daliai Grybauskaitei reikės pasistengti užmegzti šiltesnius santykius su nauju Lenkijos prezidentu.

Bendro sutarimo nėra

Vis dėlto tai, kad politiniai vektoriai geriau atitinka kaimyninius interesus, visai nereiškia, jog šalyse bus pasistūmėta vertinant bendros istorijos reikšmę. Dėl jos nesutaria ne tik abiejų šalių istorikai, bet ir pačių šalių istorikai tarpusavyje. "Lenkijoje dėl to, kaip vertinti Abiejų Tautų Respublikos reikšmę, diskutuojama nuo XIX a. Sutariama dėl to, kad tik po sąjungos su Lietuva Lenkija tapo pirmo plano valstybe. Tačiau vyksta diskusijos dėl to, kad galbūt vertėjo likti antraplane šalimi, bet išlaikyti visas savo žemes ir nesivelti į avantiūrą su lietuviais Rytuose, prarandant labai daug", – apie Lenkijoje vykstančius disputus pasakojo J.Komaras.

Istoriko nuomone, istorikų diskusijos apie tai, kaip vertinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos praeitį, greitai tikrai nesibaigs. Vis dėlto politiniuose diskursuose gali atsispindėti labiau unijos vertę pripažįstantys arba neigiantys principai. "Šiuo atžvilgiu ir gali būti svarbu, ar grįžta ankstesnioji Jogailaičių tradicija, kuriai rūpi viskas, kas vyksta Rytuose", – sakė J.Komaras.