Šiuo metu Jaunimo pagrindų politikos įstatyme nustatytos jauno žmogaus ribos – nuo 14 iki 29 metų.
„Nemažai diskutavome su jaunimo organizacijų atstovais, Jaunimo reikalų agentūros vadovu ir buvo išsakyta pozicija, kad jaunimo dienos centrus lanko ir jaunesni vaikai, kurie neatitinka to jauno žmogaus apibrėžimo“, – BNS sakė A. Bagdonas.
Pasak parlamentaro, ruošiant įstatymo projektą, buvo pasižiūrėta ir į kitose šalyse taikomas jaunimo ribas, kurios varijuoja nuo 7 iki 29 metų.
„Pasitarę su kolegomis, registravome siūlymą, kad Lietuvoje jauno žmogaus apibrėžimas būtų nuo 12 metų, viršutinės ribos nekeičiant, (...) kad tie jauni žmonės galėtų teisėtai lankytis dienos centruose, nes šiandien iš dalies jie ten lankosi neteisėtai“, – teigė liberalas.
Anot A. Bagdono, jei projektui būtų pritarta po pateikimo, svarstymo stadijoje būtų galima diskutuoti apie dar jaunesnį amžių.
„Ar 12 metų ta riba tinkama, o gal 11 metų būtų pasiūlyta, tai čia spręstų parlamento nariai, būtų klausiama suinteresuotų grupių, tų pačių jaunimo organizacijų nuomonės“, – kalbėjo liberalas.
„Jeigu dienos centruose dirbantys žmonės pasakytų, kad dešimtmečių yra gerokai daugiau negu kitų amžiaus grupių, tada būtų galima diskutuoti ir dėl dar jaunesnio amžiaus“, – pridūrė jis.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi teigė, kad jaunimo organizacijos iš esmės palaikytų 12 metų ribą.
„Bet klausimas yra, ar būtent 12 yra tas amžius, nes yra kitų variantų, pati logika ir priežastingumas turi būti aiškūs dėl amžiaus ribos mažinimo. (...) 10, 11 ar 12 metų – tai diskusijos objektas“, – BNS sakė U. Masi.
„Žvelgiame pozityviai, bet reikia daugiau diskusijų“, – teigė jis.
LiJOT prezidentas pastebėjo, kad į jaunimo organizacijas siekia prisijungti ir jaunesni nei 14 metų, o toks įstatymo pakeitimas leistų tą padaryti.
„Yra jaunesnių, kurie nori įsitraukti, tai įstatymo pakeitimas sudarytų prielaidas tuos jaunesnius žmones supažindinti, sudominti su galimybe dalyvauti jaunimo organizacijomis“, – kalbėjo jis.
Savo ruožtu A. Bagdonas nemano, kad reikėtų mažinti viršutinę jaunimo amžiaus ribą, kuri šiuo metu siekia 29 metų.
„Europos Sąjungoje (jaunimo – BNS) reglamentavimas yra labai skirtingas, yra šalių, kur ir 35 metų amžiaus žmogus yra laikomas jaunu, mes prieš keletą metų bandėme kalbėti apie tai, kad reikėtų išplėsti“, – sakė parlamentaras.
„Nes jauni žmonės gali gauti vienokį ar kitokį europinį finansavimą, būsto įsigijimo lengvatos, jie gali „Erasmus“ programose dalyvauti, atimti tokią galimybę ir tą viršutinę ribą mažinti, manau, nebūtų teisingas žingsnis“, – teigė jis.
Kaip rašė BNS, prieš dvejus metus Seimas nutarė, kad nereikia jaunimo amžiaus ilginti iki 35 metų.
Vyriausybės duomenimis, daugumoje Europos valstybių viršutinė jauno žmogaus amžiaus riba yra 29 metai ar mažiau, pavyzdžiui, Vokietijoje – 14–26 metai, Jungtinėje Karalystėje – 15–29 metai, Estijoje – 7–26 metai, Latvijoje – 13–25 metai, Lenkijoje – 15–25 metai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)