LIETUVA KOVOS SU PASAULIO NEGANDOMIS – ĮGYVENDINS DARNAUS VYSTYMOSI DARBOTVARKĘ

Skurdas, maisto trūkumas ir badas, kova su užkrečiamomis ligomis, nedarbas, neraštingumas, ir kiti panašūs iššūkiai yra visuotiniai bei tarpusavyje susiję ir juos įveikti gali tik visos šalys kartu.

Liepos 18–20 dienomis Niujorke vyks JT Aukšto lygio politinis forumas (HLPF), kuriame pasaulio lyderiai aptars svarbiausias Darnaus vystymosi darbotvarkės aktualijas. 2030-ųjų darbotvarkės įgyvendinimo koordinatorė nacionaliniu lygiu yra Aplinkos ministerija, o jos vadovas ministras Kęstutis Trečiokas, kaip Lietuvos atstovas, dalyvaus ir diskutuos pirmajame aukšto lygio politinio forumo susitikime po 2030-ųjų darbotvarkės patvirtinimo.

Nuo 2000 metų, kai buvo susitarta dėl pirmųjų vystymosi gairių – Tūkstantmečio vystymosi tikslų – pasaulis pasiekė tikrai daug. Ypač didelė pažanga pasiekta kovoje su itin dideliu skurdu – 1990 m. beveik pusė besivystančių valstybių gyventojų turėjo mažesnes nei 1,25 JAV dolerių per dieną pajamas, o dabar tokių liko 14 proc. Vis daugiau berniukų ir mergaičių lanko mokyklą, užsikrėtusiųjų nuo ŽIV skaičius sumažintas apie 40 proc., o nuo maliarijos – 58 proc. Pasiekta daug, bet dar daug liko padaryti, ypač Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir kitose mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kur vyrauja badas ir skurdas. Ten žmonės kenčia dėl politinio nestabilumo, pilietinių karų ir ekonominio nuosmukio.

2015 m. rugsėjo 25 dieną vykusiame specialiame Jungtinių Tautų (JT) valstybių vadovų susitikime buvo patvirtinta nauja Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų ir 17 Darnaus vystymosi tikslų, kurie pakeitė Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Esminis naujosios darbotvarkės principas yra „nepalikti nė vieno nuošalyje“ – vystymosi tikslai bus laikomi pasiektais tik tada, jeigu jie bus pasiekti visose šalyse ir visoms visuomenės grupėms. Vadinasi, ir Lietuva turės ne tik prisidėti konkrečia parama, bet ir savo pavyzdžiui parodyti, kaip siekiama darniam vystymuisi svarbių pokyčių.

Naujoji darbotvarkė numato ne tik užbaigti įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, bet ir daug dėmesio skirti žmogaus teisėms ir lyčių lygybei, atskaitingoms institucijoms kurti, geram valdymui užtikrinti, kovai su klimato kaita, atsakingam vartojimui ir sąžiningai prekybai skatinti, tausojančioms technologijoms diegti, infrastruktūrai gerinti.