Anot jos, byla susijusi su valstybių įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru pažeidimais.

„Nuo 2021 metų Lietuva susiduria su precedento neturinčiu neteisėtų migrantų srauto iš Baltarusijos augimu. Lietuvos institucijų surinkti įrodymai patvirtina Baltarusijos režimo tiesioginį įsitraukimą į migrantų srautų organizavimą“, – teigiama URM pranešime.

Minsko dalyvavimą liudija tai, kad Baltarusijos valstybinės įmonės padidino skrydžių iš Artimųjų Rytų ir kitų regionų skaičių, organizavo vizų išdavimą ir apgyvendinimą atvykstantiems migrantams.

Be to, atvykę į Baltarusiją, daugelis migrantų iki Lietuvos sienos buvo lydimi Baltarusijos saugumo pajėgų ir verčiami ją kirsti neteisėtai, dažnai pavojingomis ir gyvybei grėsmę keliančiomis sąlygomis.

URM teigimu, Baltarusijos pasienio tarnybos, nepaisant pakartotinių prašymų bendradarbiauti, atsisakė dirbti su Lietuvos institucijomis, siekiant sustabdyti šiuos neteisėtus sienos kirtimus.

„Lietuva šiuos veiksmus vertina kaip sąmoningą Baltarusijos režimo bandymą naudoti migraciją kaip politinio spaudimo priemonę prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą, reaguojant į jų paramą Baltarusijos demokratijai ir sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus“, – nurodoma pranešime.

Pasak URM, nepaisant intensyvių dvišalių derybų, ginčas dėl Protokolo pažeidimų nebuvo išspręstas, todėl Lietuva pirmadienį kreipėsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą, siekdama Baltarusijos atsakomybės pagal tarptautinę teisę.

Lietuvos reikalavimai apima visišką padarytos žalos atlyginimą, įskaitant sienos statybos išlaidas, ir garantijų, kad tarptautinei teisei priešingi veiksmai nesikartos.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, iš viso nuo migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį iš Baltarusijos neleido neteisėtai patekti 23,6 tūkst. užsieniečių. Tie patys asmenys nelegaliai kirsti sieną bando ne po kartą.

Kaip rašė BNS, pernai Lietuva pirmoji kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą su prašymu pradėti tyrimą dėl A. Lukašenkos režimo vykdomų nusikaltimų žmoniškumui: priverstinės asmenų deportacijos ir persekiojimo bei kito žiauraus elgesio, prieštaraujančio pagrindinėms tarptautinės teisės normoms.

Netrukus Vilniuje bus atidarytas ir pradės veikti Europos Tarybos informacijos punktas Baltarusijos žmonėms.

Kreipimąsi vadina istoriniu

Teisingumo ministras Rimantas Mockus Lietuvos kreipimąsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą Hagoje, siekiant Baltarusijos režimą patraukti atsakomybėn dėl migrantų įvežimo, vadina istoriniu, pirmadienį pranešė ministerija.

Pasak R. Mockaus, šie Baltarusijos režimo veiksmai sukėlė pavojų žmonių gyvybėms ir pažeidė tarptautinę teisę.

„Lietuva demonstruoja lyderystę ryžtingai gindama savo ir Europos Sąjungos interesus, siekia tarptautine teise grindžiamos santvarkos. Šis istorinės reikšmės žingsnis – pirmoji Lietuvos tarpvalstybinė byla Tarptautiniame Teisingumo Teisme – pabrėžia mūsų įsipareigojimą naudotis tarptautiniais teisiniais mechanizmais ginant nacionalinius interesus ir siekiant teisingumo“, – pranešime cituojamas R. Mockus.

Jo teigimu, būtina apginti Lietuvos reputaciją ir teisiniais būdais pripažinti Baltarusijos režimą atsakingą už neteisėtą migracijos bangą ir dėl to kilusius žmogaus teisių pažeidimus.

„Tokie teisiniai veiksmai prisidės prie svarbių tarptautinės teisės dokumentų aiškinimo, kuris pasitarnaus visos tarptautinės bendruomenės interesams atgrasant Baltarusiją ir kitus režimus nuo panašių pažeidimų ateityje“, – nurodė R. Mockus.

Anot jo, kreipdamasi į Hagos teismą Lietuva siunčia žinią, kad nė viena valstybė negali naudoti pažeidžiamų žmonių kaip „įkaitų politiniams tikslams“.

R. Mockaus teigimu, byloje bus siekiama „tinkamos kompensacijos“, nes dėl Baltarusijos veiksmų Lietuva patyrė didelių finansinių, institucinių ir operacinių iššūkių.