Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), Šiaurės, Baltijos valstybių ir Lenkijos susitarimo memorandumas pasirašytas NATO gynybos ministrų susitikimo paraštėse.
Dalyvaujančios šalys teiks paramą, kuri apims ginkluotės ir įrangos tiekimą bei karių mokymą, leidžiantį rengti Ukrainos brigadą pagal šiuolaikinius NATO standartus.
Lietuva šiai iniciatyvai skirs mobiliąją mokymo komandą bei mokomuosius šaudmenis ir granatas. Lietuva Ukrainos brigadai perduos šalies gamintojų antidronų ir naktinio matymo įrenginių už maždaug 12 mln. eurų.
OP-LEGIO mokymo centras pradėjo veikti spalio 1-ąją Lenkijoje, 160 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Norvegija vadovauja iniciatyvai, prie jos prisijungė Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija ir Švedija.
„Ukraina sėkmingai smūgiavo objektams Rusijos gilumoje. Tokie smūgiai daro spaudimą agresoriaus karo logistikai ir trukdo jų pastangoms tęsti karą. Visi kartu turime stiprinti paramą Ukrainos tolimojo nuotolio pajėgumams“, – pranešime sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
KAM teigimu, Lietuva tęsia įvairiapusę karinę paramą Ukrainai: kartu su Islandija vadovauja Išminavimo koalicijai, reguliariai pristato Ukrainos išminavimo vienetams reikalingą išminavimo įrangą. Taip pat dalyvauja dar penkių koalicijų veikloje – nuo dronų iki elektroninės kovos priemonių.
Be kita ko, Lietuva skyrė 20 mln. eurų ilgo nuotolio dronų gamybai ir aktyviai dirba kurdama bendrą gamybą su Ukrainos įmonėmis Lietuvoje.
Lietuva taip pat dalyvauja skubios paramos iniciatyvose: prioritetinio Ukrainos poreikių sąrašo programai (PURL) skirta 30 mln. JAV dolerių, Čekijos šaudmenų iniciatyvai suteikta 68 mln. eurų, NATO saugumo pagalbos ir mokymo Ukrainai programai skirta 5 mln. eurų, oro gynybos sistemoms „Patriot“ įsigyti planuojama skirti 30 mln. eurų.
„Aktyviai dirbame, kad Lietuvoje pradėtume bendrą gamybą su Ukrainos gynybos pramone. Bendra gamyba padidins tiekimą abiem šalims ir sustiprins gynybinius pajėgumus bei teigiamai veiks ekonomiką“, – sakė D. Šakalienė.
Ministrė pabrėžė, kad Ukraina 2026 metais gynybai reikės 120 mlrd. eurų, iš kurių pusė turėtų būti padengta tarptautine parama, kita dalis – įšaldyto Rusijos turto panaudojimu.
KAM duomenimis, nuo 2022-ųjų karo pradžios Lietuva Ukrainai skyrė beveik 900 mln. eurų karinės pagalbos.
