– Profesoriau, baigiasi dar vieni Jūsų darbo Europos Parlamente (EP) metai. Kokie jie buvo?
– Ši, antroji, kadencija man jau kitokia. Dirbu Vystymosi komitete, Žmogaus teisių pakomitetyje, Delegacijoje santykiams su Moldova ir kartu Delegacijoje santykiams su Rytų kaimynyste (EURONEST). Taip pat esu Užsienio reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto pavaduojantis narys. Tiesą sakant, būtent šie komitetai pareikalavo ypatingo mano dėmesio. Galima būtų eiti gilyn ir pasakoti apie daugybę temų, tačiau vienas svarbiausių klausimų – ES plėtra. EP vyksta daug diskusijų apie tai, ar esame pasiruošę priimti daugiau valstybių narių į ES. Tačiau galbūt pirmiausia mums reikėtų susitarti dėl vidinių institucinių reformų? Juk kai kurie Vakarų piliečiai teigia esantys pavargę priimti naujas šalis. Tiems kolegoms aš primenu, kad paskutinį kartą priėmėme naują valstybę narę 2013 m. Prieš dvylika metų! Nuo to laiko vieną – Didžiąją Britaniją – praradome. Nuo ko jaučiamės pavargę? Jau buvo laiko atsipūsti nuo „plėtros nuovargio“. Būtina priimti šalis, kurios nori tapti narėmis ir yra tam pasiruošusios. Tai darytų mus stipresnius. Priimamos prašosi ne viena: ir Juodkalnija, ir Albanija, o aš turiu savo simpatijų. Labiausiai man rūpi ir garsiausiai advokatauju mums artimoms Moldovai ir Ukrainai.
– Kokios nuotaikos tvyro EP Ukrainos klausimu?
– Mūsų parama Ukrainai nė karto nesusvyravo. Suprantu, žmonėms atrodo, kad Europa daro per mažai. Taip atrodo ir man. Tikrai galėjome daugiau. Tačiau Europa tvirtai stovi Ukrainos pusėje ir kryptingai veikia jos labui. Ukrainai svarbu ir vertinga turėti Europos paramą. Be mūsų finansinio indėlio vien jau šalies socialinei sistemai atsilaikyti šiuo metu būtų nepalyginti sunkiau, o gal ir nepakeliama. Be to, remiame ir jos gynybinį pasipriešinimą. Žinoma, vienos šalys prie Ukrainos kovos prisideda labai stipriai – tiek ginklais, tiek kita parama, kitos turi erdvės savo paramą didinti, tačiau galbūt savo visuomenėse neturi tam tokio tvirto palaikymo, kokį, pavyzdžiui, mes turime Lietuvoje. ES yra šalių sąjunga ir mums tenka surasti bendrą vardiklį net tada, kai labai norėtume, kad visi situaciją matytų vienodai. Šiaip ar taip, negalima ES nuvertinti, tai yra didelė galybė.
Nuolaidžiauti negalima, net jei trumpuoju laikotarpiu tai reiškia nepatogumų ir mums patiems.
– Ką tik paminėjote Moldovą. Kaip manote, ar ji turi perspektyvą tapti ES nare?
– Jeigu sprendimas būtų tik mano, Moldova ES nare taptų labai greitai. Prieš šį rudenį vykusius Moldovos parlamento rinkimus buvo daug baimių, kad Moldova neatsilaikys ir rusiškos jėgos, apraizgiusios savo nuodingais tinklais, pasiglemš ir šią šalį. Tačiau Moldova taip meistriškai susidorojo su milžiniška Kremliaus dezinformacijos ir propagandos kampanija, kad mes dabar turime važiuoti pas juos ir mokytis iš jų sėkmės istorijos. Labai norėčiau ir Lietuvos politinių jėgų atstovus išsiųsti į Moldovą, jie tikrai turėtų ko ten pasimokyti. Aš, beje, pats taip ir padariau. Neseniai grįžau iš darbinio vizito Moldovoje, kurioje su prezidente ir kitais svarbiausiais šalies politikais diskutavome apie Moldovos ateitį ES. Mano supratimu, Moldovos perspektyvos labai šviesios. Tik turime nustoti jaustis „pavargę“ ir nusiteikti priimti tuos, kurie drąsūs ir energingi. Norėčiau paminėti, kad prieš gerą mėnesį grįžau ir iš Jerevano, kuriame vyko tarpparlamentinė ES ir Rytų kaimynystės asamblėja. Jei pažvelgsime į regioną, matysime, kad Pietų Kaukazo šalys – Azerbaidžanas, Armėnija ir Sakartvelas – susiduria su rimtais iššūkiais, o greta – ir kariaujanti Ukraina. Apie Baltarusiją atskirai kalbėti beveik nereikia. Šiame kontekste Moldova išsiskiria itin ryškiai – ir būtent į tą pozityvų pokytį verta atsiremti.
– Baltarusija siunčia mūsų pusėn balionus, dronus, migrantus...
– Neapsirikite, jie greitai dar ką nors sugalvos. Tikėtis, kad santykius su Baltarusija pavyks išspręsti techniniu lygmeniu, naivu – tai veikiau vakarykštės iliuzijos. Politiniu lygmeniu situacija taip pat neišsprendžiama, to net neverta svarstyti. Grubiai tariant, turime smaugti tą režimą. Nebijau taip sakyti. Tam mes turime sankcijų galimybę. Dažnai kartojamas žodis „sankcijos“ ima skambėti tarsi nebereikšmingas – lyg tai būtų kažkas neapčiuopiamo, priešingai nei, tarkime, balionas. Tačiau sankcijos veikia. Būtent todėl Aliaksandras Lukašenka siekia politinių derybų, reikalauja „išpirkos“ už sulaikytus sunkvežimius ir tikisi sankcijų atšaukimo – jos realiai varžo režimą ir skaudžiai kerta per ekonomiką. Todėl kiekvienas hibridinis veiksmas prieš mus turi sulaukti dar griežtesnio atsako. Režimus veiksmingiausia spausti ten, kur jiems skaudžiausia, – nuosekliomis ir principingomis sankcijomis. Nuolaidžiauti negalima, net jei trumpuoju laikotarpiu tai reiškia nepatogumų ir mums patiems.
– Sakote, ES sankcijos veikia ir rusus?
– Žinoma. Kai prie spaudimo prisideda ir JAV, poveikis tampa dar skaudesnis. Tačiau svarbu veikti patiems, o ne žiūrėti, ko sulauksime iš už Atlanto. Kartais gali kilti klausimų, ar sankcijos iš tiesų veikia, tačiau skaičiai iškalbingi – viešojoje erdvėje minimi duomenys rodo, kad Rusija šiandien socialinėms reikmėms gali skirti tik nedidelę dalį biudžeto – apie 16 proc. Tai aiškus ženklas, kad ekonominis spaudimas daro realų poveikį. ES valstybėse tokio lygio skurdą ir tokį abejingumą savo piliečiams būtų sunku net įsivaizduoti. Tačiau ten, kur žmogaus gyvybė valstybei lygi nuliui, finansiniai ištekliai be skrupulų skiriami karo mašinai, net jei tai reiškia balansavimą ties socialine riba. Tik taip šie režimai išsilaiko – kariaudami, naikindami savo piliečių gyvybes, sveikatą ir gerovę. O patys žmonės, deja, su tokia realybe jau yra priversti susitaikyti. Apie Kremliaus režimą nieko naujo nepasakysiu – kasdien apie tai girdime iš klausydami naujienų.
– Kremliaus režimas nemėgsta gilintis į savo vidaus problemas. Jie pretenduoja būti pasauliniais veikėjais...
– Taip. Pavyzdžiui, veiksena Arktyje. Stengiuosi palaikyti EP dėmesį dėl Arkties nuo praeitos kadencijos. Rusijos apetitas ten pavojingai išaugęs. Tai jau seniai nebe įšalę ledai, o kunkuliuojantis geopolitinis vulkanas. Rusai militarizuoja Arktį, griežtina Šiaurės jūrų kelio kontrolę. Ten taip pat jau darosi mūsų saugumo frontas ir negalima nuo jo nukreipti savo dėmesio. Visur, kur rusas įkelia koją, gali laukti destrukcijos. Tai ir Sirija, ir ta pati Armėnija...
– Tiek daug geopolitinių iššūkių... Ką galėtumėte išskirti šviesaus?
– Yra daug šviesaus. Ukraina vis dar tvirtai laikosi. Tauta, turėjusi kristi per tris dienas, laikosi jau ketverius karo metus. Žiaurių aukų kaina, taip, bet laikosi. Europa klesti, net jei kai kam tai ir nepatinka. Lietuvos pilietinė visuomenė demonstruoja tokius raumenis, kokių seniai nematėme, tad nors dabar ir turime silpną ir miglotų gebėjimų valdžią, tautai ne vis vien, o būtent jos rankose – Lietuvos ateitis. Galiausiai, ir mano šeimoje turime naują šviesulį – man gimė anūkas. Kiekvienas, tos šviesos paieškoję, nesunkiai rasite.
– Jūs pats esate garsaus žmogaus anūkas.
– Manau, kiekvienas iš mūsų rastume savo giminės medyje šviesių asmenybių, kuriomis verta sekti. Man toks šviesulys – profesorius Pranas Mažylis. Šiemet atšventėme 140-ąsias jo gimimo metines, o prie P. Mažylio ligoninės Kaune atidengėme atminimo lentą, skirtą Jo ir Jo žmonos, mano močiutės Antaninos, veiklai Antrojo pasaulinio karo metu gelbstint Lietuvos žydus.
– Nuklydote link istorinės atminties. Apie Vasario 16-osios Akto suradimą neverta nė klausinėti, visa Lietuva viską žino. Tačiau gal dar ko nors ieškosite, profesoriau?
– Cha! Na, turiu pripažinti, užgavote man jautrią stygą. Tiek daug yra ko ieškoti... ir rasti! Turėdamas daug pareigų EP, daug ko nespėju. Tačiau turėdamas laisvą minutę analizuoju, strateguoju, kaupiu žinias ir medžiagą. Dabar naujausia mano tema – kadaise dingę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslai. Beveik visi jie – mano gimtajame Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, bet ne visai visi! Tikrai neturiu laiko nuoseklioms paieškoms, bet knieti, ir viskas.
POLITINĖS REKLAMOS SKELBIMAS. Užsakovas: Europos Liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente Europos Parlamento narys Liudas Mažylis.
Užsakovą kontroliuoja: Europos Parlamentas. Politinės reklamos skelbimas yra susijęs su darbu Europos Parlamente.
Skaidrumo pranešimas: https://kauno.diena.lt/politines-reklamos-pranesimas/politines-reklamos-skraidrumo-pranesimas-nr3-1732655.
Naujausi komentarai