Planas B
Valdančiųjų Socialdemokratų partijos (LSDP) demokratijos šventė renkantis kandidatą į premjerus baigėsi tuo, kad iki lemiamo balsavimo prezidiumo posėdyje iš visų kandidatų buvo likusi tik partijos ir politikos debiutantė 44-erių socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Ji vienintelė iš penkių besivaržiusių ryžtingai kartojo, kad siekia šio posto ir turi viziją. Vieni tai vadina drąsa, kiti – nepatyrimu, nes didžiausią įdirbį eiti šias pareigas turėję politikai vyrai „džentelmeniškai“ pasitraukė iki balsavimo – galbūt įvertinę, kas jų laukia, gal pasitikrinę, ar spintose yra skeletų, o gal tiesiog nenorėdami pralaimėti. 15min ketvirtadienį paskelbė, kad Vilniaus rajono mero socialdemokrato Roberto Duchnevičiaus žmonos vadovaujama įmonė penktus metus iš eilės laimi LSDP skelbiamus buhalterinės apskaitos viešuosius pirkimus ir už paslaugas gavo beveik 150 tūkst. eurų iš partijos biudžeto.
Po balsavimo skyriuose socialdemokratai tepaatviravo, kad laikinasis partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius buvo vienvaldis lyderis, o kiti balsų surinko apylygiai. Kiek, neatskleidė.
Déjavu: kaip ir iš karto po laimėtų Seimo rinkimų, LSDP lyderis į premjerus eiti atsisakė užleisdamas vietą atsarginiam kandidatui. Nors ne tik partijos bičiuliai, bet, tikėtina, ir prezidentas Gitanas Nausėda M. Sinkevičių matė premjeru. „Pasikviesti jį pokalbio pirmadienį, kai skyriai aktyviai svarstė kandidatūras, buvo tam tikras mėginimas kištis į šį procesą, o frazė jam – ar jau pasirengęs pakeisti gyvenamąją vietą – nepaliko didelių abejonių, ką norima matyti premjeru. I. Ruginienė gal buvo planas B“, – mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, buvęs LSDP vicepirmininkas Liutauras Gudžinskas, pasitraukęs iš partijos, kai ši sulaužė pažadą neiti į koaliciją su „Nemuno aušra“.
Vis dėlto, pasak politologo, nors socialdemokratai atsižvelgia į partnerius, o prezidentas jiems labai svarbus, jo pozicija gali būti naudojama kaip tam tikras argumentas, tačiau ne galutinis verdiktas. Pagrindinis iššūkis socialdemokratams – suderinti pozicijas tarpusavyje, nes partijoje yra daug povandeninių srovių.
L. Gudžinskui neatrodo keista, kad kiti pretendentai pasitraukė, nes socialdemokratų tikslas buvo parodyti bendrą frontą, ypač dabar, tokiu kritiniu momentu. „Kandidatūra pasirinkta ta, kurios stiprioji pusė yra populiarumas. Dabar reitinguose – I. Ruginienės tam tikras žvaigždės etapas. Matyt, svarbus buvo argumentas, kad tai yra tai, ko dabar reikia partijai“, – mano L. Gudžinskas.
„Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ apklausoje birželį ji buvo ketvirta po prezidento, Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio ir nedaug atsiliko nuo liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen. Palankiai I. Ruginienę vertinančių (34,6 proc.) buvo daug daugiau nei nepalankiai (22,1 proc.). Populiarumas neatėjo savaime: jį užsitarnavo sugebėjusi per pusmetį socialinės apsaugos ir darbo ministrės poste parengti, suderinti su socialiniais partneriais ir Seime užsitikrinti reikiamą balsų skaičių pensijų antros pakopos reformai.
Bus iššūkių
Svarstant dėl I. Ruginienės tinkamumo eiti premjero pareigas labiausiai jai prikišama patirties politikoje stoka. Antra vertus, ironizuojama: ilgai nedirbo, tai ir neprisidirbo.
L. Gudžinskas kandidatę į premjerus sako vertinantis palankiai: „Visų pirma todėl, kad nekyla abejonių dėl jos politinės tapatybės. Ji tikrai yra kairioji ir, kai ji sako, kad išpažįsta socialdemokratines vertybes, aš ja tikiu. Be to, socialdemokratai istoriškai dažnai siejami su profesinėmis sąjungomis, tad
I. Ruginienė nenukrito iš dangaus, ji buvo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė ir Europos profesinių sąjungų konfederacijos viceprezidentė, o tai yra tam tikra svarbi sąsaja su socialdemokratija.“
Politologas mini dar vieną jos pranašumą – didelę praktiką dvišalėse derybose sprendžiant įvairius klausimus – ne tik pensijų ir socialinės rūpybos, bet ir susijusius su darbo santykiais, verslo reguliavimu ir pan. Jis primena, kad, I. Ruginienę skiriant ministre, socialinių partnerių atsiliepimai apie ją buvo palankūs, pavyzdžiui, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ją yra apibūdinęs kaip profesionalę.
Tačiau, pabrėžia L. Gudžinskas, I. Ruginienei tikrai reikės stiprinti savo užsienio politikos kompetencijas, nes tai nėra stiprioji jos pusė. CV ji rašo mokanti tiek anglų, tiek rusų kalbas, taigi leidžia tikėtis, kad tai jai pavyks. Atstovavimas Lietuvai tarptautiniu lygmeniu – svarbus premjero prioitetas ir, pasak politologo, tai bus vienas iš svarbių iššūkių I. Ruginienei.
Jau pasigirdo nuogąstavimų, ar dėl menkos I. Ruginienės politinės patirties nekils jai sunkumų 2027 m. Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai. Tačiau, pasak L. Gudžinsko, čia bus svarbesnės ministrų pozicijos, į Europos Vadovų Tarybą važiuos ne premjerė, o prezidentas.
Kad I. Ruginienė pasiryžusi matyti ne tik savo sritį, L. Gudžinskas pateikia konkretų atvejį iš savo patirties. Jis pasakoja buvęs LSDP rinkimų programos koordinatorius ir I. Ruginienė buvo viena iš tų kandidatų, kurie visą ją nuo pradžios iki galo perskaitė ir turėjo įvairių pastabų, pasiūlymų. „Mačiau pastangą matyti platesnį vaizdą ir šia prasme mane tai maloniai nustebino“, – I. Ruginienę giria L. Gudžinskas.
Žinoma, vienas žmogus visko negali, tad, pasak politologo,
I. Ruginienei reikės gerai pagalvoti, kad ir ministrai, ir jos pačios komanda kompensuotų jos žinių spragas. „Kaip I. Ruginienei pavyks realizuoti savo idėjas praktiškai, daug priklausys ir nuo komandos, ir nuo to, kaip ji sugebės sureguliuoti santykius tiek su koalicijos partneriais, tiek su bendražygiais, nes ten yra labai ambicingų žmonių ir jie tas ambicijas vienu ar kitu momentu pademonstruos“, – mano L. Gudžinskas.
I. Ruginienė žada, kad, kol eis pareigas Vyriausybėje, vyro verslas nesinaudos ES ar valstybės parama.
Kas spręs
Vis dėlto I. Ruginienė LSDP nare tapo vos prieš aštuonis mėnesius, jau po Seimo rinkimų, kurių anketoje nurodė: „Nebuvau ir nesu politinių organizacijų nariu.“ Beje, tapusi pretendente į premjerus, ji pirmą kartą papasakojo, kad į politiką ateiti ją paskatino taip pat į šį postą siūlytas Vilniaus rajono meras R. Duchnevičius.
Žinoma, rizikinga premjero postą patikėti partijos ir politikos debiutantei. „Svarbu, kaip ta rizika valdoma. I. Ruginienei suteikiamas premjero postas, tačiau nieko nekalbama apie partijos pirmininko pareigybę, kurią išlaiko M. Sinkevičius. Taip bus tam tikras subalansuotumas, viskas nebus sutelkta vieno asmens rankose. Galų gale sudaryta šešių asmenų derybų grupė dėl koalicijos. Taigi yra tam tikrų saugiklių, kurie neleis I. Ruginienei kaip nors nukrypti nuo tam tikro nustatyto kurso“, – atkreipia dėmesį L. Gudžinskas.
Taigi esminį klausimą – ar LSDP pasinaudos antro šanso galimybe šįsyk tesėti rinkėjams duotą pažadą neiti į koaliciją su „Nemuno aušra“ – spręs ne viena I. Ruginienė. Ji pati šiuo klausimu, kad ir kiek kartų jis kartojamas, savo pozicijos neatskleidžia, sako, kad koalicija dabar veikianti, ir akcentuoja stabilumo poreikį. Bent du asmenys derybų grupėje – Vytenis Andriukaitis ir M. Sinkevičius – koaliciją su šia partija yra įvertinę nepalankiai. „Vis dėlto greičiausiai bus linkstama palaikyti status quo, nors, mano manymu, toliaregiškiau būtų atsisakyti šio bendradarbiavimo“, – sako L. Gudžinskas.
Kol kas neaišku, kaip keisis ministrų personalijos. Remigijus Žemaitaitis jau pareiškė, kad „aušriečių“ deleguotus nepartinius norės keisti partiniais, nors tam formuojant ministrų kabinetą po rinkimų užkirto kelią prezidentas.
Pati I. Ruginienė interviu BNS žadėjo tęsti ligšiolinį Vyriausybės darbą be didelių revoliucijų: akcentavo šalies saugumo prioritetus, ramino, kad netrikdys žmonių nuolatiniais mokesčių pakeitimais, toliau rūpinsis socialiniais klausimais. Ką darys kitaip – labiau bendraus su socialiniais partneriais, išklausys jų nuomonę.
Lig šiol, kaip profsąjungų lyderė ir ministrė, I. Ruginienė tikrai buvo atvira kitų nuomonėms, atsižvelgdavo į jas, priimdavo kompromisinius siūlymus, tačiau esminiais klausimais likdavo tvirta. Pavyzdžiui, pranašauta, kad ji bus ministrė, sugriovusi pensijų antrąją pakopą, tačiau tai jos nesustabdė. Interviu „Kauno dienai“ ji sakė: „Griovėjos epitetai man klijuojami jau daugiau kaip dešimt metų. Po bet kokio mano siūlymo, orientuoto į darbuotojų gerovę, atlyginimų augimą, darbo sąlygų gerinimą, o dabar į visuomenės lūkesčių atliepimą pensijų srityje, visada įvairios suinteresuotos grupės nesikuklina klijuoti man griovėjos epitetą. Buvo sakoma, kad jei įmonės bus priverstos padidinti darbuotojams atlyginimą, tai grius ir įmonės, ir globali ekonomika, jei sugriežtinsi kontrolę darbo vietose, bus katastrofa, visi bankrutuos. Toks kuriamas naratyvas, bet aš prie jo pripratusi ir tai man netrukdo tęsti darbų.“
Tad dėl stuburo neturėjimo I. Ruginienės lig šiol niekas nekritikavo, bet kartu ji neignoravo ir kitų nuomonių.
Spinta – be skeletų
Kandidatė į premjerus neplanuoja didelių korekcijų Vyriausybės darbe ir programoje, ir tai logiška. Juk Gintautas Paluckas postą prarado ne dėl prasto darbo, o dėl savo asmeninio verslo peripetijų ir verslo santykių.
I. Ruginienė užtikrintai tikina jokių skeletų spintoje neturinti. Tiesa, jos vyras Vismantas Ruginis – verslininkas, vadovauja spausdinimo įrenginių prekybos įmonei UAB „Poligrafa“ ir magnio klišių poligrafijos pramonei gamintojai „Magnio forma“, yra bendrovės „Ekonota“, gaminančios plastiko plėveles, akcininkas. I. Ruginienė kategoriškai atmeta įtarinėjimus, kad jo verslai turėję sąsajų su Rusija. Ji žada, kad, kol ji eis pareigas Vyriausybėje, jis nesinaudos ES ar valstybės parama.
Be kita ko, kaip parodė neseniai Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtos turto deklaracijos, I. Ruginienės šeima, palyginti su kitų Vyriausybės narių, nebuvo tarp turtingiausių: pernai ji deklaravo turto už 45 tūkst. eurų, o jos vyras – už 193 tūkst. Palyginkime, G. Palucko šeima – beveik už 2,3 mln.eurų.
Vis dėlto I. Ruginienės viešai skelbiama biografija nėra labai išsami, todėl kyla klausimų. Ji skelbia, kad jos laisvalaikio pomėgiai – kelionės ir tapyba, tačiau nenurodo, nei kokią mokyklą baigė, nei kokioje šeimoje augo, o apie dabartinę šeiminę padėtį teskelbia tik tiek, kad yra ištekėjusi. Kuo užsiima sutuoktinis, tenka ieškoti deklaracijose, o apie tai, kad turi futbolą žaidžiantį sūnų, yra pasakojusi keliuose interviu. Ji tai aiškina noru saugoti šeimos narius, nes jie nelinkę į viešumą. Tačiau, jei taps viena iš trijų valstybės valdžios triumvirate, tai bus sunkiai įmanoma.
Iš kur jos dažnam užkliūvantis rusiškas akcentas, BNS ji paaiškino imus sklisti kalboms, kad lankėsi Rusijoje jau po Krymo aneksijos. I. Ruginienė papasakojo gimusi Trakuose, augusi Vilniaus mikrorajone, kur vyravo lietuvių ir rusų kalbos, lietuvių šeimoje, bet jos močiutės šaknys – Ukrainoje. Jos senelis buvo ištremtas į Sibirą, ten su ja ir susipažino. Vaikystėje būsima politikė visas vasaras praleisdavusi Ukrainoje, Charkivo srityje, dabar jau sunaikintame Kramatorsko mieste. Ji pasakojo, kad po Antrojo pasaulinio karo nedidelė dalis šeimos nutekėjo į Rusiją. Tad ir po Krymo aneksijos, 2018 ir 2015 m., ji lankiusi giminaičius Rusijoje. Tada buvo ne politikė, dirbo profsąjungose, tad dėl to neįžvelgė ko nors bloga. Tačiau, tikina ji, dirbdama Profesinių sąjungų konfederacijoje ryšių su rusų organizacijomis nepalaikė, į Sankt Peterburge įsikūrusį mokymų centrą nevažiavo.
Beje, dar 2018 m. I. Ruginienė, ligtolinė Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovė, rinkimuose nugalėjusi ilgametį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininką Artūrą Černiauską, pareiškė, kad rusišką profsąjungų mokyklą pakeis į skandinavišką. Ji buvo pirma Lietuvos atstovė, išrinkta Europos profesinių sąjungų konfederacijos viceprezidente. Interviu BNS ji džiaugėsi, kad drauge su skandinavų profsąjungos nariais pavyko Rusijos profesines sąjungas išstumti iš tarptautinių organizacijų, kai ši užpuolė Ukrainą.
Karjeros šuolis
„Atėjau į politiką, kad galėčiau padaryti tai, ko negalėjau padaryti savo ankstesnėje pozicijoje. Viena yra spausti politikus padaryti kokius nors sprendimus, bet sudėtingiau tuos sprendimus padaryti“, – interviu „Kauno dienai“ į klausimą, kaip jaučiasi po tiek metų, kai buvo profsąjungų atstovė derybose su valdžia ir darbdaviais, atsidūrusi kitoje barikadų pusėje, atsakė I. Ruginienė. Ji sakė džiaugiasi galėdama dirbti naudingą visuomenei darbą. Žmonės, bent kol kas, jai taip pat rodo didelį pasitikėjimą.
I. Ruginienė ir po Krymo aneksijos dukart vyko į Rusiją aplankyti giminaičių. Tačiau tikina, kad dirbdama Profesinių sąjungų konfederacijoje į ten vykusius mokymus nevažiavo, o jos vyro verslai neturėjo sąsajų su Rusija.
Ji jau vadinama antrąja Vilija Blinkevičiūte, V. Andriukaitis ją lygina su Ingrida Šimonyte. Kai kas jau prognozuoja, kad ji bus LSDP kandidatė į prezidentus.
„Nors I. Ruginienė lyginama su kitomis žymiausiomis moterimis politikėmis, manau, ji bandys kurti savo autentišką veidą. Dėl kandidatavimo prezidento rinkimuose – labai reali galimybė. Tiesa, iki jų dar labai daug laiko, o premjero darbas – nepalankus, sulaukia daug kritikos, tikri amerikietiški kalneliai. Partijos pirmininko pozicijoje kol kas irgi sunku ją įsivaizduoti, nes premjero darbas reikalaus labai didelių pastangų, tad ir fiziškai, ir psichologiškai būtų sunku aprėpti. Dabar jai reikės įrodyti, kad pasitikėjimas, suteiktas jai avansu, yra pagrįstas“, – I. Ruginienės politinės karjeros perspektyvas brėžia L. Gudžinskas.
Ruginienės kandidatūrą dar turės palaiminti prezidentas ir Seimas. Jei sprendimas bus teigiamas, ji taps trečiąja moterimi premjere.
Kandidatė į premjerus
Amžius: 44 metai.
Išsilavinimas: visuomenės sveikatos ir darbo teisės magistras, miškų valdymo bakalauras.
Darbo patirtis:
2023–2024 m. – Europos profesinių sąjungų konfederacijos viceprezidentė.
2018–2024 m. – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.
2012–2018 m. – Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vicepirmininkė, pirmininkė.
Politinė patirtis: nuo 2024 m. gruodžio – socialinės apsaugos ir darbo ministrė. LSDP narė – nuo 2024 m. lapkričio.
Reputacija: kol kas be skandalų.
Šeima: ištekėjusi, vyras – verslininkas, augina sūnų.
Šeimos turtai: 238 tūkst. eurų.
Pomėgiai: kelionės, tapyba.
Naujausi komentarai