Ministras apie galimą plaučių marą Rusijoje: norėtųsi raminti visuomenę

„Galėtų, čia, aišku, priklauso nuo masto ir informacijos tikslumo, tikrumo, tačiau šie sprendimai būtų daromi kartu su Europos partneriais. Nuo kovido laikų mes turime pasitvirtinę bendrus algoritmus eismo ribojimui“, – trečiadienį LRT radijui sakė L. Kukuraitis.

„Jei matytųsi bent menkiausia grėsmė, šitas klausimas būtų keliamas iš mūsų pusės, ir tada sprendimai būtų priimami bendrai“, – pridūrė jis.

L. Kukuraičio teigimu, antradienį jis buvo susitikęs su pagrindinėmis šalies institucijomis, kurios būtų atsakingos už tokios ligos valdymą šalyje. Ministro tikinimu, algoritmai tam yra nustatyti, reikiamų vaistų kiekis rezervuose – pakankamas.

„Kai kalbame apie plaučių marą, kuris vis dar nėra patvirtintas, kad jis buvo Rusijoje, reikia pasakyti, kad tai yra liga, kuri egzistuoja pasaulyje, kai kuriose šalyse jis kartas nuo karto ištinka, yra ir mirštančių žmonių. Yra Afrikos šalys, Europoje prieš 50 metų buvo paskutiniai atvejai, o Lietuvoje turėjome prieš 200 metų. Tai liga, kuri valdoma antibiotikais“, – dėstė jis.

Tai liga, kuri valdoma antibiotikais.

Pasak ministro, situacija yra „ir kelianti nerimą, ir norėtųsi raminti visuomenę“.

„Kelianti nerimą, nes informacija ateina iš Rusijos, kuri yra kariaujanti, priešiška šalis, visą informaciją, kuri ateina iš ten, mes žiūrime su nepasitikėjimu, matosi, kad su tuo nepasitikėjimu žiūri ir Europa, ir Amerika“, – kalbėjo L. Kukuraitis.

Anot jo, situaciją intensyviai stebi tiek Lietuva, tiek kitos Europos valstybės, tiek Jungtinės Valstijos.

„Jeigu būtų kažkokių naujienų, kurios būtų aiškios, konkrečios, patvirtintos ir skaidrios, būtų ir kitokie veiksmai“, – teigė ministras.

Kaip rašė BNS, pasirodžius pranešimams apie Rusijoje nuo plaučių maro mirusią moterį, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia, kad Lietuvos gyventojams nėra padidėjusios rizikos užsikrėsti maru, o atsakingos šalies institucijos stebi situaciją.

Anot NVSC, šiuo metu turima informacija yra ribota, todėl nėra galimybės nepriklausomai patvirtinti, kad minėta darbuotoja sirgo plaučių maru.

Penktadienį pasirodė pranešimai, kad plaučių maras nusinešė 28 metų Darjos Šipilovos, dirbusios Sibiro Irkutsko srities maro tyrimų institute, gyvybę. Taip pat skelbta, kad dėl šio įvykio buvo įvesti specialūs apribojimai.

Rusijos naujienų portalas „Liudi Baikala“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, artimais regiono saugumo tarnyboms, nurodė, kad mirusi moteris plaučių maru galėjo užsikrėsti sudužus mėgintuvėliui.

Kitos žiniasklaidos priemonės pranešė apie galimą jos mirties ryšį su laboratorijoje įvykusiu incidentu, o Rusijos portalas „Liudi Baikala“ pridūrė, kad karantinas dabar taikomas 200 žmonių, su kuriais ji galėjo turėti kontaktų.

Tačiau Rusijos pareigūnai pabrėžė, kad po mirties atlikti tyrimai šios ligos nenustatė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį sakė, kad jo administracija atidžiai stebi situaciją.

Plaučių maras – reta infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Yersinia pestis. Juo užsikrėsti galima per sergančio žmogaus kvėpavimo takų išskiriamus lašelius, tačiau paprastai tam reikalingas artimas ir ilgesnis kontaktas su simptomus turinčiu ligoniu. Inkubacinis periodas – 1–4 dienos.

Plaučių maras gali pasireikšti karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, kosuliu, krūtinės skausmu ir greitai progresuojančiu kvėpavimo sutrikimu.

Laiku diagnozuotas plaučių maras yra sėkmingai gydomas įprastais antibiotikais. Gydymui rekomenduojami vaistai yra lengvai prieinami Europoje ir Lietuvoje.

Įtarus ar patvirtinus plaučių marą, sergantis asmuo izoliuojamas, o artimą sąlytį turėję asmenys nustatomi ir stebimi. Prireikus jiems skiriamas profilaktinis gydymas.