MINISTRAS APIE VISIŠKĄ SIENOS Į RYTUS UŽDARYMĄ: NORIU TIKĖTIS, KAD TOKIŲ SĄLYGŲ MUMS NETEKS IŠVYSTI

Lietuvai planuojant uždaryti dar du pasienio kontrolės punktus pasienyje su Baltarusija, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad sienos į Rytus neteks uždaryti visiškai, nors kraštutinėmis sąlygomis tai galėtų įvykti.

„Aš įsivaizduoju sąlygas, kokiomis tai (visiškas sienos į Rytų pusę uždarymas – BNS) gali atsitikti, ir aš labai noriu tikėtis, kad tokių sąlygų mums neteks išvysti“, – trečiadienį žurnalistams į klausimą, ar siena su Baltarusija gali būti uždaryta visiškai, atsakė G. Landsbergis.

Klausiamas, ar kontrolės punktų pasienyje su Baltarusija mažinimą galima vertinti kaip užsidarymą nuo Rytų, ministras atsakė teigiamai: „Manau, kad galima taip vertinti“.

Jis taip pat patvirtino, jog Lietuva apie planus uždaryti Lavoriškių ir Raigardo punktus informavo Lenkiją.

„Mes nuolat informuojam partnerius apie galimus priimti sprendimus, kol jie nėra įtvirtinti ir priimti, kol jie diskutuojami, nes nuo jų keičiasi srautai vienoj ar kitoj valstybėj. Mes esame informavę, kokiais motyvais, kokie sprendimai, ką tai gali lemti, ką mes toliau darysime“, – kalbėjo ministras.

Stabdyti prekių, transporto ir asmenų judėjimą per Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktus antradienį pasiūlė Nacionalinio saugumo komisija. Sprendimą dėl to priimtų Vyriausybė.

Uždarius šiuos punktus pasienyje su Baltarusija jų liktų du – Medininkų ir Šalčininkų. Lietuva praėjusių metų rugpjūtį uždarė du iš tuometinių šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus.

Aš įsivaizduoju sąlygas, kokiomis tai gali atsitikti, ir aš labai noriu tikėtis, kad tokių sąlygų mums neteks išvysti.

Antradienį posėdžiavusi Nacionalinio saugumo komisija taip pat pasiūlė palaipsniui mažinti reguliarų tarptautinį keleivių vežimą autobusais vykdantiems Baltarusijos ir Lietuvos vežėjams išduodamų leidimų skaičių, riboti keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą Kenos (Kybartų) geležinkelio pasienio kontrolės punkte.

Pastaruoju siūlymu siekiama spręsti problemą, kai tranzitiniais traukiniais į Kaliningradą vykstantys asmenys išlipa Lietuvoje turėdami bet kokios Europos Sąjungos narės išduotus keliavimui Bendrijoje reikalingus dokumentus. Kenoje išlipa arba įlipa apie 13 tūkst. asmenų per metus.

Lietuvos institucijos teigia, kad komisijos paskelbtomis iniciatyvomis siekia spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas.

Valstybės saugumo departamentas pernai perspėjo, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti keliaujančiuosius tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

Vyriausybės paskelbtais duomenimis, pernai pernai per valstybės sieną su Baltarusija kelių pasienio kontrolės punktuose asmenys tikrinti beveik 3,9 mln. kartų – 25,5 proc. daugiau nei 2022 metais. 66 proc. tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) BNS nurodė, kad pernai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirto 390 tūkst. Baltarusijos piliečių – apie 50 proc. daugiau nei 2022 metais.

VSAT teigia, kad dauguma jų turėjo Lenkijos išduotus kelionės į Šengeno erdvę dokumentus.

Lenkija taip pat yra uždariusi visus, išskyrus vieną, pasienio kontrolės punktą su Baltarusija.

Kritiką dėl Astravo atominės elektrinės G. Landsbergis vadina bandymu nukreipti dėmesį nuo nepatogios temos

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis atmeta Prezidentūros kritiką, esą Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė nesiėmė reikiamų veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės (AAE) keliamų grėsmių. Pasak jo, tiek Lietuvos diplomatai, tiek jis pats daugybę kartų kėlė šį klausimą ir kalbėjosi apie tai su sąjungininkais.

Daukanto aikštė priminė sankcijų AAE klausimą šią savaitę. Užsienio reikalų viceministrui Jonui Survilai nurodžius, kad 2021 m. vasarą Prezidentūra nepalaikė sankcijų baltarusiškų trąšų sektoriui, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas tikino – tokiuose pareiškimuose nutylima dalis tiesos. Anot jo, vienas konservatorių lyderių nenurodė, kad Prezidentūra ragino imtis veiksmų dėl ribojimų AAE.

Tokie prezidento patarėjo pareiškimai, G. Landsbergio nuomone, yra bandymas nukreipti dėmesį nuo esminio klausimo.

Yra toks manevras, vadinamas dėmesio nukreipimu – kai tema tampa nepatogi, tada reikia rodyti ką nors kito.

„Yra toks manevras, vadinamas dėmesio nukreipimu – kai tema tampa nepatogi, tada reikia rodyti ką nors kito“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu G. Nausėda žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Tai pavadinčiau tokio pobūdžio manevru. Realybėje jis neturi jokio pagrindo“, – pabrėžė jis.

Ministras patikino, kad tiek jis, tiek kiti diplomatai dėjo pastangas dėl sankcijų AAE įvedimo.

„Mūsų ambasadorius ir ambasados atstovai kiekviena proga kėlė Astravo klausimą – kai buvo kontekstas tam tinkamas, savaime suprantamas. Ir aš pats esu tą klausimą kėlęs daugybę kartų“, – aiškino konservatorius.

„Tema, vis dėlto, yra trąšos, sankcijos joms. Tai nebuvo lengvas sprendimas. Gerai, kad kai kurie kolegos turi gerą atmintį ir geba tų klausimų nepamiršti“, – ironiškai apibendrino jis.

ELTA primena, kad pirmadienį užsienio reikalų viceministras J. Survila teigė, jog Prezidentūros atstovai 2021 m. birželį siekė švelninti Lietuvos poziciją dėl europinių sankcijų Baltarusijos trąšų sektoriui įvedimo. Taip politikas teigė liudijo Seimo parlamentinio tyrimo komisijai, besiaiškinančiai Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją ir galimą neteisėtą įtaką įvedant ribojamąsias priemones Aliaksandro Lukašenkos režimui.

Pasak J. Survilos, spaudimą švelninti pozicijas sankcijų klausimu darė prezidento G. Nausėdos patarėjai – viena jų, vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Klausiamas, ar tokia patarėjos laikysena susilpnino Lietuvos pozicijas, J. Survila nurodė, kad tai „nepadėjo“ tinkamam Vilniaus interesų atstovavimui.