„Suprantame, kad Iranas kėlė ir tebekelia egzistencines grėsmes Izraeliui. Irano branduolinė programa yra pavojus visam pasauliui, ir mes turime visas priežastis remti visas pastangas ją nutraukti, kad pasaulis būtų saugesnis ir stabilesnis“, – antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Balistinių raketų programa kelia pavojų, taip pat matome Irano veiklą remiant tarptautinį terorizmą (...). Dėl to visa ši situacija privalo būti išnaudota mūsų bendrų saugumo interesų užtikrinimui, ir šioje srityje mūsų interesai sutampa su Izraelio interesu, su viso demokratinio pasaulio interesais“, – pridūrė jis.
Taip ministras kalbėjo po dvišalio susitikimo su Lietuvoje antradienį viešinčiu Izraelio kolega Gideonu Saaru.
Pasak K. Budrio, ministrai daugiausiai aptarė situaciją Artimosiose Rytuose. Jo teigimu, buvusi karinė eskalacija tarp Irano ir Izraelio atnešė didelį nestabilumą tiek regionui, tiek pasauliui.
Anksčiau šį mėnesį minėtos valstybės po 12 dienų trukusio karo sutarė dėl paliaubų.
G. Saaras pabrėžė, jog dėl Izraelio sunaikintų grėsmę kėlusių Irano pajėgumų žydų valstybė tiesiogiai prisidėjo prie Europos saugumo.
„Irano branduolinė programa buvo didžiausia grėsmė regiono stabilumui, taip pat didelė grėsmė Europai ir pasaulio tvarkai“, – kalbėjo jis.
Birželio viduryje Izraelis smogė Iranui, ataką prieš Teherano branduolinius ir karinius objektus bei aukščiausio rango karininkus grįsdamas siekiu sužlugdyti šalies pastangas pasigaminti branduolinį ginklą. Izraelio smūgiai kliudė ir gyvenamuosius rajonus.
Iranas, iki šiol tvirtinantis branduolinę programą vystantis civiliais tikslais, atsakė Izraeliui savomis raketų atakomis.
Ministras mane patikino, kad iš Izraelio valstybės pastangos yra dedamos, kad tos sąlygos pagerėtų. Lietuvos interesas yra, kad tas pagreitėjimas būtų didesnis.
Pasibaigus šiam karui, atsirado nauja galimybė pasiekti susitarimą tarp žydų valstybės ir „Hamas“, siekiant nutraukti kovas Gazos Ruože.
Besitęsiant Izraelio atakoms palestiniečių anklave, žydų valstybei siekiant visiškai sunaikinti „Hamas“, K. Budrys teigė suprantantis, kad ne viskas „vyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi“.
„Ministras mane patikino, kad iš Izraelio valstybės pastangos yra dedamos, kad tos sąlygos pagerėtų. Lietuvos interesas yra, kad tas pagreitėjimas būtų didesnis“, – sakė jis.
„Turime bendrą supratimą, kad poreikis yra gerinti situaciją (Gazos Ruože – BNS), skaičius dėl humanitarinės paramos, kuriuos mes matome, jos reikia pagerinti ir humanitarinės pagalbos skirstymas turėtų būti platesnis“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas.
G. Saaro teigė ministrui nurodęs, jog „Izraelis rimtai siekia susitarimo dėl įkaitų paleidimo ir karo veiksmų nutraukimo“.
„Šis karas gali baigtis bet kurią dieną, jei „Hamas“ paleis įkaitus ir sudės ginklus. Tai yra kova tarp civilizacijos ir barbariškumo. Europa neturėtų susipainioti. Izraelis yra strateginis partneris. Mūsų regione nėra kito partnerio, kuris dalytųsi tomis pačiomis vertybėmis ir iššūkiais“, – sakė jis.
K. Budrio teigimu, Lietuvos pozicija buvo ir išliks tokia, jog Europos Sąjungai santykiai su Izraeliu yra vertingi bei reikalingi.
2023-iųjų spalio 7-osios išpuolis, per kurį Pietų Izraelyje žuvo 1,2 tūkst. žmonių, sukėlė Izraelio ir „Hamas“ karą Gazos Ruože.
„Hamas“ kovotojai spalio 7-ąją taip pat pagrobė 251 įkaitą. Dalis jų vis dar yra Gazos Ruože.
„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad per Izraelio atsakomąjį puolimą žuvo daugiau kaip 56 tūkst. žmonių.
