„Teisingumo ministras Rimantas Mockus (...) akcentuoja, kad tuo atveju, jeigu Seimas pritartų įstatymo pakeitimo projektui, KGB bendradarbių sąrašų niekas automatiškai neišslaptintų ir jie netaptų vieši“, – rašoma penktadienį išplatintame ministerijos pranešime.
Vasario pradžioje įstatymo pataisas dėl KGB bendradarbių išviešinimo registravo ir konservatoriai. Anot ministerijos, tiek R. Mockus, tiek opozicijos atstovai pažymi, kad jeigu Seimas pritartų įstatymo pakeitimui, išslaptinti KGB bendradarbius būtų galima tik gavus specialiųjų tarnybų sutikimą.
Be to, informacijai apie buvusius KGB bendradarbius būtų taikomos bendros Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normos, tokios informacijos ir susipažinimo su duomenimis tvarką nustatytų valstybės įgaliotos institucijos: Valstybės saugumo departamentas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
„Latvija jau seniai yra išviešinusi ir laisvai prieinamus padariusi visus KGB archyvus ir, kaip žinia, jokių grėsmių ar asmenų verbavimo nepatyrė. Šiuo klausimu galutinį sprendimą priims Seimas“, – teigia ministerija.
Teisingumo ministerijos vadovo postas pagal koalicijos susitarimą priklauso „aušriečiams“.
Jų lyderis Remigijus Žemaitaitis vasarį savo paskyroje „Facebook“ pranešė parengęs įstatymo pataisas, kad būtų išslaptinti nepriklausomos Lietuvos pareigūnams prisipažinę su sovietų saugumu bendradarbiavę valstybės politikai, pareigūnai, tarnautojai, teisėjai, kariai, žvalgybos pareigūnai, valstybės įstaigų ir įmonių vadovai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, politinių partijų nariai.
2000-ųjų vasario 1-ąją įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tuomet prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinti 15 metų, tai yra kol baigs galioti jų byloms suteikta slaptumo žyma.
Artėjant tam terminui 2015 metų birželį Seimas priėmė pataisą, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus.
Tačiau ir dabar galiojanti įstatymo norma negarantuoja absoliutaus slaptumo buvusiems KGB bendradarbiams.
Jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.
Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Seime anksčiau buvo registruotos kelios įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nebuvo pritarta.
(be temos)
(be temos)