Visgi ji nežada, kad Vyriausybė siūlys parlamentarams denonsuoti minėtą 1992 metais sudarytą dvišalę teisinės pagalbos sutartį.

„Norime pabrėžti, kad teismai tikrai ne 100 proc. aklai įvykdo Baltarusijos teismų priimtus sprendimus, jie yra vertinami ir tikrai ne visi yra tenkinami. Taip bus ir šiuo atveju tikriausiai“, – Vyriausybės valandoje ketvirtadienį sakė R. Tamašunienė.

„Jeigu jūs kalbate apie vežėjų ir vilkikų situaciją, tai, mano vertinimu, pirmiausia bus vertinamas Lietuvos interesas, taip pat nacionalinis saugumas ir taikant paritetą, apie kurį mums yra žinoma (...), jo principu laikomasi bus ir Lietuvos pusėje“, – pažymėjo ministrė.

Ji akcentavo, kad Baltarusija ne visada vadovaujasi teisinės pagalbos su Lietuva sutartimi priimant sprendimus. Priešingai, R. Tamašunienės žiniomis, „galimai buvo išleistas dekretas nevykdyti Europos Sąjungos (ES) valstybių teismų sprendimų“.

Taip teisingumo ministrė kalbėjo LRT Tyrimų skyriui ketvirtadienį paskelbus, kad Lietuva nėra nutraukusi teisinės pagalbos sutarties su Baltarusija, pagal kurią visi šios teismų sprendimai vienašališkai perkeliami į Lietuvą, pripažįstami kaip teisėti ir vykdomi.

Kaip nurodė visuomeninis transliuotojas, tai reiškia, kad Lietuva turėtų vykdyti Baltarusijos teismų nurodymą vežėjams priteisti skolas už vilkikų stovėjimą specialiose aikštelėse.

Konservatorius Jurgis Razma teisingumo ministrės klausė, ar parlamentarai gali tikėtis greito teikimo iš Vyriausybės denonsuoti šią teisinės pagalbos sutartį, kad sprendimas galėtų būti priimtas iki Naujųjų metų.

„Tai svarstytinas klausimas ir (...) šiandien taip pat renkamės Vyriausybėje (...) į Nacionalinio saugumo komisiją, kuri svarstys visus teisinius klausimus, ir mes esame pasiruošę pateikti savo konkrečius pasiūlymus“, – sakė R. Tamašunienė.

Savo ruožtu, premjerė Inga Ruginienė Vyriausybės valandoje žadėjo tai aptarti su teisingumo ministre. Vyriausybės vadovė anksčiau ketvirtadienį teigė, kad Lietuva taip pat gali pradėti tarptautinius teisminius procesus prieš Minską.

Pasak R. Tamašunienės, teisinės pagalbos su Baltarusija sutartis iki šiol palikta galioti, nes ji sudaro galimybę teikti pagalbą ir Baltarusijoje esantiems Lietuvos piliečiams.

„Šiuo metu Baltarusijoje yra 4 tūkst. nuolat gyvenančių ir virš 500 su leidimu laikinai gyventi (Lietuvos – BNS) piliečių. Matyt, ir nebuvo imtasi tų veiksmų denonsuoti šią paskutinę sutartį, nors visos institucijos Lietuvos sumažino santykius iki minimalių“, – kalbėjo teisingumo ministrė.

Per tūkstantį Lietuvos vilkikų Baltarusijoje yra įstrigę šiai neišleidžiant transporto priemonių po to, kai Lietuva praėjusį ketvirtadienį dešimčia dienų anksčiau nei buvo numatyta atvėrė Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus.

Jie buvo uždaryti reaguojant į iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų grėsmę civilinei aviacijai. Tuo metu specialiose aikštelėse laikomiems vilkikams Minsko režimas taiko 120 eurų paros mokestį.

Lietuvos vadovai balionų skrydžius laiko hibridine Minsko ataka.