Pasak šalies vadovo, plėtros procesas turi išlaikyti nuoseklų, nuopelnais pagrįstą principą, o kiekvienos šalies pažanga vertinama individualiai.
Prezidentas taip pat akcentavo, kad turi būti įtvirtinta Ukrainos narystės ES tikslinė data – 2030 metai. Pasak jo, Lietuva ragina spartinti derybų eigą, išnaudoti visas technines galimybes ir nedelsiant pereiti prie politinių sprendimų.
Kalbėdamas apie kitų kandidatų pažangą, G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuva remia Europos Komisijos (EK) vertinimus dėl Juodkalnijos ir Albanijos, taip pat ragina Šiaurės Makedoniją tęsti įsipareigojimų įgyvendinimą.
Premjerė Inga Ruginienė per susitikimą su eurokomisare antradienį teigė, kad ES plėtra yra vienas iš būsimo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų 2027 metų pirmąjį pusmetį.
Anot jos, Ukraina ir Moldova, kaip ir Juodkalnija su Albanija – labiausiai eurointegracijos kelyje pažengusios valstybės, šią pažangą turi atliepti ir ES sprendimai derybų procese.
„Turime kartu dirbti vardan galutinio visoms pusėms svarbaus rezultato – Ukrainos ir Moldovos bei kitų narystės nuosekliai siekiančių šalių prisijungimo prie ES“, – sakė Vyriausybės vadovė.
K. Budrys: ES turi siųsti signalus dėl Ukrainos integracijos
Tuo metu su eurokomisare susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys akcentavo, kad Ukraina ir Moldova šiandien yra plėtros proceso priešakyje ir jų pažanga siekiant narystės ES turi būti aiškiai įtvirtinta Bendrijos sprendimais.
„Ukrainos narystė ES – būtina sąlyga Europos saugumui. Tai yra ir saugumo garantijų Ukrainai dedamoji“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas K. Budrys.
Anot jo, ES turi siųsti aiškius ir nuoseklius signalus dėl Ukrainos integracijos į Bendriją, kurie leistų ukrainiečiams aiškiai matyti narystės perspektyvą ir skatintų dar efektyviau tęsti būtinų reformų įgyvendinimą.
Be kita ko, K. Budrys taip pat pabrėžė, jog ES plėtra bus vienas iš pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų 2027-aisiais.
Šiuo metu dešimt šalių siekia prisijungti prie bloko, nors kai kurios, pavyzdžiui, Turkija, iš esmės yra sustabdžiusios savo pažangą.
Arčiausiai įstojimo į ES yra Balkanų šalių duetas – Juodkalnija ir Albanija, o Ukraina ir Moldova, pateikusios paraiškas 2022 metais, yra padariusios didelę pažangą link to.
BNS rašė, jog Briuselis nori, kad Ukraina ir Moldova šiemet gautų pritarimą oficialioms deryboms, tačiau Rusijai palankus Vengrijos vadovas Viktoras Orbanas vilkina Kyjivo kandidatūros svarstymą.
Stojimas į ES – tai daug metų trunkančios kruopščios derybos ir svarbios reformos, o šalis gali stabdyti politinės kliūtys.
Juodkalnija teigia norinti užbaigti derybas iki 2026 metų pabaigos, Albanija siekia jas užbaigti 2027-aisiais, o Ukraina ir Moldova – 2028 metais.
Net ir šaliai kandidatei įveikus visas derybų kliūtis, prisijungimui prie ES vis tiek reikia vieningos dabartinių bloko valstybių narių paramos.
Prie bloko ketino prisijungti ir Sakartvelas, tačiau ES de facto jau sustabdė šalies paraišką dėl pasikeitusios Tbilisio politinės krypties.
Šiuo metu ES turi 27 valstybes nares.
(be temos)