„Šitoje vietoje aš tikrai norėčiau, kad visi nuramintume savo aistras. Visi esame žmonės, visi galime turėti emocijų, tačiau siūlau labai konstruktyvią ir paprastą priemonę – jei konfliktas pažengęs tiek giliai, kad kelio į pradinį tašką atgal nebėra, LRT taryba in corpore atsistatydina. Administracija taip pat“, – ketvirtadienį Briuselyje žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Mes tuomet suformuojame naują LRT tarybą – formuoja visos institucijos, kurios į LRT tarybą pagal įstatymą turi teisę teikti kandidatus – skelbiame naują vadovo konkursą ir tame konkurse gali dalyvauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai“, – pridūrė jis.
Pasak G. Nausėdos, tokiu atveju Seime svarstomos pataisos nebūtų reikalingos, nes „nuimtų tą įtampą ir išspręstų tą problemos kamuolį, kuris susinarpliojo ir dabar matome, kas darosi mūsų gatvėse“.
Kita vertus, prezidentas pabrėžė, kad dabar matome „baigiamąją konflikto stadiją“, o jis pats įsiplieskė kur kas seniau, nei parlamentas ėmėsi lengvinti LRT vadovo atleidimo sąlygas.
„Konfliktas prasidėjo tada, kai LRT taryba pradėjo vykdyti tą funkciją, kurią šiaip jau ir turėtų vykdyti pagal įstatymą. Tai yra kontrolės, priežiūros ir strateginio planavimo funkciją. Kol LRT taryba buvo paprastas priedėlis prie LRT administracijos, tol konfliktų nekildavo“, – teigė šalies vadovas.
Opozicijos komiškus pasiūlymus vadina hibridine ataka
Valdantieji siekia, jog visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Tačiau kol kas parlamentas yra pritaręs šmaikščiai opozicijos pataisai, jog atleidime turėtų dalyvauti ir demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis.
Tai vienas iš šimtų siūlymų, kuriuos teikia opozicija, jog apsunkintų minėtos pataisos priėmimą.
G. Nausėda tokį elgesį vadina hibridine ataka.
„Tai, ką aš dabar žiūriu ir matau mūsų Seime, man panašėja į hibridinę ataką prieš Lietuvą. Tiesą sakant, net ir balionų į Lietuvą dabar nebereikia siųsti, nes lietuviai organizuoja patys hibridinę ataką prieš save“, – sakė prezidentas.
„Teisėkūros darbas dezorganizuotas, mes matome komiškus pasiūlymus, kurie pilasi iš visų pusių. Na, galima paversti, be abejo, Seimą komedijos vieta vieną, dvi dienas. Galima net ir visus metus paversti. Tačiau mes jau turime skaudžių pavyzdžių savo istorijoje, kuomet Seimas Abiejų Tautų Respublikoje nedirbdavo – ateidavo padalijimai valstybės“, – pridūrė jis.
Vis dėlto G. Nausėda sako, kad valdančiųjų sprendimas skuba priimti LRT įstatymo pataisas nėra tinkamas.
„Aš tai perdaviau socialdemokratams dar prieš pradedant šitą svarstymą“, – sakė valstybės vadovas.
Ar vetuotų – neatsako
Pataisoms priešinasi didelė dalis žurnalistų bendruomenės. Nuo antradienio Nepriklausomybės aikštėje tris dienas rengiami daugiatūkstantiniai protestai.
Reikalaujant prezidento veto, jeigu pataisa būtų priimta, nuo antradienio iki penktadienio prie Prezidentūros S. Daukanto aikštėje stovi instaliacija „Bestuburių oro žmogeliukų parkas“.
G. Nausėda kol kas neatsako, ar Seimo pataisas vetuotų.
„Apie ką mes kalbame? Ar kalbame apie rimtą įstatymo projektą, kuris oficialiai ateina į Prezidentūrą, ar pasakojame anekdotus? Tai atsakymas yra labai paprastas. Aš dar kartą kartoju: mes galime išspręsti šitą klausimą kitu būdu – nuraminti aistras“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovas pirmadienį ketina susitikti su Seimo pirmininku Juozu Oleku ir visų frakcijų vadovais.
„Pasikviesime, kad tiesiog ateitų pas mane ir išsiaiškintumėm visus aspektus ir pamėgintumėm ieškoti kelio iš susidariusios situacijos“, – tvirtino G. Nausėda.
(be temos)
(be temos)
(be temos)