Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda akcentavo, jog JAV išplėstinis branduolinis atgrasymas, taip pat branduolinio dalijimosi susitarimai yra NATO atgrasymo pagrindas. Anot jo, NATO branduolinė misija turi planus ir pajėgumus atgrasyti ir ginti Aljanso šalis nuo Rusijos branduolinės grėsmės.
„Tuo pačiu sveikiname visus sąjungininkų žingsnius, kurie apsunkina Rusijos skaičiavimus dėl branduolinės eskalacijos Europoje, ir Prancūzijos iniciatyva turėtų efektyviai papildyti NATO branduolinį atgrasymą“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.
Prezidento teigimu, Lietuva yra atvira glaudesniam dialogui su Prancūzija, siekiant geriau suprasti jos doktriną ir ateities planus branduolinėje srityje. Tačiau šis dialogas neturėtų būti suprantamas kaip abejonė NATO branduolinio skėčio patikimumu.
BNS rašė, kad kovo pradžioje Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad jo šalis padidins savo branduolinių galvučių skaičių, ir pristatė idėją kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą.
Anot prezidento, aštuonios Europos šalys – Vokietija, Britanija, Lenkija, Nyderlandai, Belgija, Graikija, Švedija ir Danija – sutiko dalyvauti naujoje schemoje.
Pagal E. Macrono pristatytą viziją, šios šalys galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas, kurios galės „išsiskleisti po visą Europos žemyną“.
(be temos)
(be temos)
(be temos)