„Puikiai žinau – Lietuvos žmonės nenori karo“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda daug kartų džiaugėsi, kad Lietuva solidžiai investuoja į gynybą. Sakė – tampame pavyzdžiu visai Europai, vadino tą visų nuopelnu.

„Pagaliau pradėjome deramai investuoti į krašto apsaugą. Ne tik žodžiais, bet ir darbais“, – šnekėjo G. Nausėda.

Bet sakė – tai tik pradžia. 

„Gyvename karų ir spartaus tarptautinių normų nykimo laikotarpiu. Mažėja demokratijos draugų ir daugėja priešų“, – kalbėjo prezidentas.

Lietuva jau visiems sąjungininkams pristatė, kad gynybai skirs 5–6 procentus BVP – tai būtų daugiausiai NATO. Tam ir sugalvota dabar vis labiau stringanti mokesčių reforma. Premjeras Gintautas Paluckas žada, kad 5 procentai BVP gynybai kitąmet „turi atsirasti“.

„Be jokios abejonės, tai yra ne tik Valstybės gynimo tarybos rekomendacija, bet ir koalicijos sutarimas, kad tos lėšos turi atsirasti 2026 m. biudžeto projekte“, – tvirtino premjeras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Seimo balkone G. Nausėdos kalbą stebėjo kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

„Visi suprantame, kad tik saugioje Lietuvoje gali ir verslai, ir investicijos ateiti, ir BVP augti, ir pati žmonių gerovė“, – nurodė R. Vaikšnoras.

G. Nausėdos kalba – apie paskutinius metus. Socialdemokratų Vyriausybė dirba tik pusmetį. Todėl anksčiau valdžioje buvę konservatoriai sakė – G. Nausėdos komplimentai dėl gynybos sprendimų esą skirti jiems.

Puikiai žinau – Lietuvos žmonės nenori karo.

„Čia vertinu kaip komplimentą. Tų šiltų žodžių gal norėjosi tais laikais, bet išgirdome šiek tiek vėliau“, – teigė Seimo narys (TS-LKD) Laurynas Kasčiūnas.

Bet skirti gynybai 5–6 procentus BVP buvo vienas pirmųjų dabartinės valdžios sprendimų. Konservatoriai būdami valdžioje sakė, kad tiek skirti neįmanoma. Buvusios premjerės Ingridos Šimonytės prezidentui skaitant pranešimą Seime išvis nebuvo.

„Neturėjau progos“, – sakė I. Šimonytė.

G. Nausėda aiškiai pasakė, kad Lietuvos saugumo pamatas turi likti tik pasitikėjimas NATO, o svarbiausia – Jungtinių Valstijų įsipareigojimu ginti Lietuvą. Nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo griežtų ir kartais net grasinančių komentarų, neva amerikiečiai negins Europos, po kurių kai kurios Europos šalys kalba dėl atskirų gynybos sutarčių. 

„Nepajudinamas kolektyvinės gynybos įsipareigojimas „vienas už visus – visi už vieną“ sudaro mūsų saugumo pagrindą“, – pabrėžė prezidentas.

Gitanas Nausėda. P. Peleckio / BNS nuotr.

Bet – pusę kalbos skyręs, kaip svarbu stipri kariuomenė, sakė, kad neužteks vien ginklų.

„Tikrai netapsime saugesni, sviestą keisdami patrankomis, didindami skurdą ir socialinę atskirtį“, – aiškino G. Nausėda.

G. Nausėda džiaugėsi, kad Lietuva sėkmingai ir greitai tapo visiškai energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos. Sakė – Lietuvai reikia vėl galvoti apie branduolinę energetiką. 

„Būtina pradėti argumentuotą diskusiją dėl mažųjų branduolinių reaktorių“, – tvirtino G. Nausėda.

Tačiau tai dar tik kuriama technologija. G. Nausėda sukritikavo Vyriausybę, kad planuoja naujus mokesčius, bet gausybė valdiškų įstaigų be reikalo taško jau dabar iš žmonių renkamus milijonus. Dar priešinasi raginimams susimažinti išlaidas.

„Kiek pinigų ištaškome neva kvalifikacijos kėlimui, kuris tampa banaliais vakarėliais ir maloniu nieko neveikimu?“ – šnekėjo prezidentas.

G. Nausėda sukritikavo ir socialdemokratų pažadus gerinti tragiškus Lietuvos kelius. Esą kas iš to, kad sukurtas Kelių fondas, jei kol kas nenumatyta naujų pinigų fondui?

„Netoleruotina, kad didžioji dalis Lietuvos kelių neatitinka minimalių techninių reikalavimų. Apie apverktiną jų būklę girdžiu visose savivaldybėse“, – sakė G. Nausėda.

Taip pat ragina ne kalbomis, o pastebimais darbais spręsti gydymo paslaugų prieinamumą.

„Gal atėjo laikas parodyti konkrečius rezultatus“, – teigė prezidentas.

Anot G. Nausėdos, nuolatos reformuodama švietimo sistemą Lietuva pasiklydo. Ragina susiimti, kad vaikai kaimuose gautų vienodą švietimą ir būrelius kaip miestuose.

„Tai padės mums ir kitoje kovoje – už laisvę nuo narkotikų bei kitų priklausomybių“, – pabrėžė G. Nausėda.

G. Nausėda ragina išspręsti homoseksualių asmenų partnerystės klausimą. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad draudimas tos pačios lyties asmenims sudaryti partnerystę – diskriminuoja.

„Šis Seimas privalo pagaliau pateikti sprendimą, atsižvelgdamas į visuomenės lūkesčius. Lietuvos žmonės neturėtų dėl savo teisių masiškai mindžioti teismų slenksčius“, – nurodė prezidentas.

G. Nausėda nepasakė, kaip siūlytų spręsti.

„Po prezidento išsakyto palaikymo aš nematau priežasčių, kodėl Seimas negalėtų priimti civilinę sąjungą“, – tvirtino Seimo narė (LRLS) Viktorija Čimilytė-Nielsen.

Kalbos pabaigoje – aštriausia G. Nausėdos kritika, kurią socialdemokratų lyderis G. Paluckas sako išgirdęs kaip skirtą jam.

„Išgirdau kritikos epizodus, kurie susiję su dabartine situacija visiems žinoma“, – aiškino premjeras.

Gintautas Paluckas. R. Riabovo / BNS nuotr.

Kelios tarnybos dabar tiria G. Palucko verslą, kuris gavo lengvatinę valstybės paramą.

„Užsivilkus politiko mantiją, vertėtų devynis kartus pamatuoti ir savo dalyvavimą versle“, – nurodė G. Nausėda.

Bet čia pat ir užstojo G. Palucką – gal puolamas ir nepagrįstai?

Išgirdau kritikos epizodus, kurie susiję su dabartine situacija visiems žinoma.

„Neišspręsti santykio su verslu klausimai nuolat gramzdins gražiausias iniciatyvas ir vers atsimušinėti nuo pagrįstų ir nepagrįstų įtarinėjimų“, – tvirtino prezidentas.

G. Nausėda kaltino valdančiuosius, kad pamynė net savo pažadus, kai nuo prokurorų apsaugojo „prisičekutinusį“ Arūną Dudėną. Surengė nematytą rinkėjų apgavystę – žadėjo premjerę Viliją Blinkevičiūtę, o po rinkimų – jau G. Palucką.

„Kaskart stebėdami pirmuosius naujų rinkimų nugalėtojų žingsnius, matome, kaip tas pasitikėjimas švaistomas“, – teigė G. Nausėda.

Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui G. Nausėdos kalba pasirodė – telkianti.

„Subalansuotas, išsamus, subtiliai kritiškas, netiesmukiškas, bet geranoriškas ir telkiantis pranešimas“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Saulius Skvernelis. P. Peleckio / BNS nuotr.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kalba pasirodė kitokia nei buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės.

„Kad daugiau barsimės, man jau ir Grybauskaitės užteko, kai ten kumštį mojuodavo, stalą daužydavo ir nieko nebūdavo“, – nurodė „Nemuno aušros“ lyderis.

Iš buvusių Lietuvos vadovų šiemet klausėsi tik Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

„Yra apie ką pagalvoti, įskaitant apie tai, kokia nelengva prezidento duona“, – tvirtino V. Landsbergis.

G. Nausėda apibendrino taip:

„Gerbiamieji, nesiekiau sudaryti įspūdžio, kad viskas Lietuvoje blogai. Anaiptol“, – tvirtino prezidentas.

Palinkėjo tęsti darbus, kad ateities kartos apie mūsų laikus kalbėtų taip:

„Pripažintų: „O juk įspūdingas įvykių ir jėgos buvo laikmetis! Ačiū“, – nurodė G. Nausėda.